Pranešama, kad Ma Ying-jeou surinko apie 58 proc. balsų, o valdančiosios
Demokratinės pažangos partijos (DPP) kandidatas Frankas Hsieh - apie 42
proc. Iš viso, pasak Centrinės rinkimų komisijos, balsuoti atėjo apie 75
proc. balso teisę turinčių salos gyventojų.
Ma Ying-jeou pasisako už glaudesnius ekonominius ryšius ir politinį
dialogą su Kinija, kuri Taivaną laiko savo dalimi ir niekada neatmetė
galimybės panaudojant jėgą susigrąžinti salą savo valdžion.
Franko Hsieh partija norėtų formalios nepriklausomybės, tuo tarpu
Nacionalistų partija būtų linkusi siekti susijungimo su Kinija, kai tik ši
taptų demokratine valstybe.
Rinkimai Taivane traukia tarptautinės bendruomenės dėmesį, be to, JAV,
Rusija ir Didžioji Britanija kritikuoja kartu vykdytus konkuruojančius
referendumus dėl narystės Jungtinės Tautose, nes jie esą gali sutrikdyti
trapų santykių su Kinija balansą.
Referendumas, pasiūlytas Franko Hsieh ir DPP, ragina salą siekti JT
narystės Taivano vardu.
Gomindano partija mano, kad Taivanas turėtų šio tikslo siekti bet kokiu
visapusiškai priimtinu pavadinimu, todėl jos siūlymas laikomas ne tokiu
radikaliu.
Kad ir kokie būtų referendumų rezultatai, JT narystės Taivanas, kurį
pripažįsta tik 23 pasaulio valstybės, gali nesitikėti, tuo labiau, kad
Kinija, turinti veto teisę, yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė. 1971
metais Taivanas neteko JT narystės ir po to sekę 15 mėginimų sugrįžti į JT
buvo nuolat Pekino užblokuojami.
1979 metais JAV atšaukė Taivano diplomatinį pripažinimą ir pripažino
„vieną Kiniją“, tačiau iki šiol tebėra pagrindinė salos sąjungininkė.