D.Medvedevas: „Rusijoje dvivaldystės nebus“

„Dabartinis prezidentas - efektyvus vadovas. Jis gali ir pasiryžęs dirbti ir toliau, skatinti mūsų šalies raidą, kad ji vyktų būtent tuo keliu, kuris buvo nustatytas prieš aštuonerius metus. Todėl ir buvo sudarytas kandidato į prezidentus, jūsų nuolankaus tarno, ir Rusijos prezidento, kaip galimo būsimo premjero, tandemas arba jungtis“, - sakė D.Medvedevas interviu įtakingam Britanijos verslo laikraščiui „Financial Times“.

„Ir aš esu tikras, kad tokia jungtis, toks tandemas bus visiškai efektyvus“, - pridūrė jis.

„Bet aš negaliu sutikti su Jumis dėl to, kad šiuo atveju gali atsirasti kokia nors dvivaldystė, kuri Rusijoje, sprendžiant iš istorijos patyrimo, turėjo visokių liūdnų padarinių. Kiekviena valdžia turi dirbti savo darbą. Prezidentas yra konstitucijos garantas ir turi tuos įgaliojimus, apie kuriuos mes su jumis ką tik kalbėjome. Premjeras dirba savo darbą. Tai visiškai normalus dalykas“, - pabrėžė jis.

D.Medvedevas pareiškė, kad daug ko išmoko iš V.Putino. „Iš tikrųjų mes palaikome santykius jau daugiau kaip 17 metų. Kai pirmą kartą susitikome, aš buvau dar visiškai jaunas - man buvo 24 metai, o jis buvo jaunesnis nei dabar aš. Bet jis buvo kur kas labiau patyręs žmogus, išėjęs darbo mokyklą ir Rusijoje, Sovietų Sąjungoje, ir užsienyje“, - papasakojo D.Medvedevas.

„Žinote, kas mane iš pat pradžių apstulbino? Jis labai atidžiai žiūri į informaciją ir stengiasi kuo nuodugniau įsigilinti į problemą, su kuria susiduria (ir susidurdavo net tuo laikotarpiu), ir tik taip kruopščiai išnagrinėjęs (informaciją), priima sprendimą. Aš manau, kad tai labai svarbu būt kuriam vadovui, juo labiau prezidentui“, - pareiškė jis.

Be to, pažymėjo jis, „mus sieja draugiški, pasitikėjimu pagrįsti santykiai, o tai labai svarbu politikoje“.

Jis priminė, kad „kad būtent prezidentas nustato svarbiausiais vidaus ir užsienio politikos nuostatas, yra vyriausiasis kariuomenės vadas, priima svarbiausius sprendimus formuojant vykdomąją valdžią, yra Rusijos piliečių teisių ir laisvių garantas“.

Maskvai kelia susirūpinimą galimas Ukrainos ir Gruzijos stojimas į NATO, taip pat JAV planai dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalis Rytų Europoje, pabrėžė D.Medvedevas.

Interviu įtakingam Britanijos verslo laikraščiui „Financial Times“ būsimasis valstybės vadovas pareiškė, jog nė vienai šaliai nepatiktų, kad užsienio karinis aljansas priartėtų prie jos sienų.

„Padėtis dėl Gruzijos ir Ukrainos mūsų nedžiugina. Mes manome, kad ji itin nemaloni esamai Europos saugumo konstrukcijai, - sakė jis. - Aš apskritai norėčiau pasakyti, kad bet kuri valstybė negali būti patenkinta, kai prie jos sienų artėja karinio bloko, kuriame ji nedalyvauja, atstovai“.

„Negana to, nelabai paaiškinamas dalykas, kai dauguma vienos valstybių, tokios, pavyzdžiui, kaip Ukraina, piliečių griežtai nepritaria stojimui į NATO, o jos vyriausybė vykdo kitokią politiką“, - pridūrė D.Medvedevas.

„Štai kaip tik tai ir yra realios demokratijos klausimas; bent jau, esant tokioms situacijoms, įprasta rengti referendumus“, - mano jis.

Ukrainos ir Gruzijos prisijungimo NATO Narystės veiksmų plano (NVP) bus apsvarstytas šios organizacijos vadovų susitikime balandžio pradžioje.

D.Mededevas taip pat pabrėžė, kad Maskvos nedžiugina ir planai dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalis.

„Mūsų nedžiugina tai, kad dabar aktyviai įgyvendinama idėja, susijusi su PRG trečiuoju poziciniu rajonu. Mes manome, kad tokio pobūdžio sprendimai pažeidžia jėgų ir priemonių Europoje, o ir ne tik Europoje, pusiausvyrą“.

Tačiau, pasak jo, Maskva „pasiryžusi išnagrinėti tuos siūlymus, kuriuos atvežė mūsų partneriai iš Amerikos“ - JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice ir Pentagono vadovas Robertas Gatesas.

„Ne mes visa tai sumanėme, bet reikia kažkur eiti, reikia vis dėlto siekti, kad radikaliai nepablogintume situacijos. Derybos surengtos, ir tuos siūlymus, su kuriais atvyko partneriai iš Amerikos, mes nagrinėjame“, - sakė jis.

Tą patį, pažymėjo jis, galima pasakyti ir apie naujos sutarties dėl strateginės puolamosios ginkluotės sudarymo.

„Čia taip pat yra sunkumų, nes mes norėtume, kad ši sutartis vis dėlto būtų ne tuščias popierius, o joje būtų visas aštuntajame, devintajame ir dešimtajame dešimtmečiais mūsų šalių sukauptas patyrimas. Šia prasme, tikriausiai jo pagrindas turi būti ne tik sutartis dėl strateginės puolamosios ginkluotės, bet ir kai kurios kitos procedūros ir pozicijos, kurios šiandien svarstomos. Tam tikras judėjimas šia prasme jau pastebimas“, - sakė D.Medvedevas.

Jis pažymėjo, kad Rusija, kaip branduolinė valstybė, turi visą kompleksą įsipareigojimų, susijusių su šiuo statusu.

„Mes gyvename labai pavojingame, sudėtingame pasaulyje, kai plečiasi branduolinių valstybių skaičius, labai didelė branduolinio terorizmo grėsmė, ir kiekvienos valstybės, įeinančios į branduolinį klubą, uždavinys kuo kruopščiau ir sąžiningiau vykdyti savo įsipareigojimus“, - sakė D.Medvedevas.

„Todėl labai svarbu palaikyti ryšius esamose tarptautinėse procedūrose, rengti naujus susitarimus, susijusius su strateginės puolamosios ginkluotės apribojimu“, - pridūrė jis.