Kaip nurodo dienraštis, D.Tuskas yra pirmasis Europos Sąjungos (ES)
vyriausybės vadovas, padaręs tokį griežtą pareiškimą po smurto aktų Tibete.
„Dziennik“ duomenimis, Lenkija svarsto diplomatinę iniciatyvą, kuri
priverstų ES užimti aiškesnę poziciją Kinijos atžvilgiu. „Norime sukelti
didesnį susidomėjimą šia problema“, - sakė Lenkijos užsienio reikalų
viceministras Ryszardas Szepfas.
Pasak lenkų diplomatų, Briuselis turi pakankamai veiksmingų priemonių
Pekinui spausti, pirmiausia - ekonominių, nes gali sustabdyti naujausių
technologijų tiekimą Kinijai, anuliuoti ginkluotės tiekimo kontraktus arba
apriboti kiniškų prekių eksportą į Europą.
Dienraštis cituoja Kinijos Lenkijoje pirmojo sekretoriaus Yu Ruilino, kuris komentavo lenkų Seimo ketinimą pasikviesti Dalai Lamą, žodžius: „Kinijos pozicija šiuo klausimu yra aiški ir ryžtinga. Dalai Lama nėra vien tik religinis asmuo, jis - ir pabėgėlis, kuris savo separatistiniais veiksmais siekia Tibetą atplėšti nuo Kinijos, todėl jo
vizitas Lenkijoje pakenks dvišaliams santykiams“.
Europos Sąjungai - Kinijos perspėjimai
Europos užsienio reikalų ministrams rengiantis susitikimui, kurio metu bus aptarti neramumai Tibete, Kinija ketvirtadienį perspėjo Europą nesiųsti „blogų signalų" Dalai Lamos
šalininkams. „Tikiuosi, kad žmonės nesilaikys dvejopų standartų ir nesiųs jokių
klaidingų signalų Dalai klikai", - sakė Kinijos užsienio reikalų
ministerijos atstovas Qin Gangas, kai jo buvo paklausta apie
Europos ministrų planą aptarti Tibeto klausimą.
„Dalai klika" Kinija apibūdina tai, ką vadina separatistine jėga, kuriai
vadovauja Tibeto dvasinis lyderis tremtyje ir kurią kinai kaltina dėl
pastarojo meto neramumų Tibete ir gretimuose regionuose.
Jokių įrodymų dėl šių kaltinimų kinai nepateikė, o pats Dalai Lama juos
neigia. „Kažką pasakysime (dėl Tibeto)", - trečiadienį, prieš dvi dienas
truksiantį ministrų susitikimą, žurnalistams sakė Slovėnijos užsienio
reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.
Susitikimas, kuris įvyks Slovėnijoje, prasideda penktadienį. „Manau, kad tie, kurie pasiūlė šią diskusiją, rengia projektą", - pridūrė jis, bet nenurodė, ar užsienio reikalų ministrai diskutuos dėl galimo Pekino
olimpiados boikoto.
Belgijos vicepremjeras Didier Reyndersas interviu
vienam belgų laikraščiui, kuris buvo išspausdintas trečiadienį, neatmetė
boikoto galimybės, jei situacija Tibete pablogėtų.
Qin Gangas pakartojo Kinijos poziciją, kad riaušės Tibeto sostinėje
Lhasoje ir kitur buvo „nusikaltėlių" protrūkis, o ne liaudies pasipiktinimo
Kinijos valdymu Tibete pasireiškimas.
„Tibeto klausimas yra tik Kinijos vidaus reikalas, ir mes nepriimame
jokio užsienio kišimosi, - sakė Qin Gangas. - Tikiuosi, kad Europos Sąjunga
atskirs gera nuo bloga ir pasmerks tuos nusikaltėlius".
Kovo 14 dieną protestai Lhasoje virto riaušėmis, o paskui išpilto į
kaimyninius Kinijos regionus, kur gyvena daug tibetiečių.
Kinija sako, kad riaušininkai nužudė 18 nekaltų civilių gyventojų ir du
policininkus, o tibetiečių išeivių lyderiai tvirtina, kad kinams slopinant
protestus žuvo 135-140 žmonių, o dar tūkstantis buvo sužeisti.