Naujasis įstatymas, kurį parlamentas ketina priimti kitą savaitę, įpareigos leidėjus spausdinti asmenų ir institucijų atsaką į publikaciją, nors pateikta informacija ir bus teisinga.
Pasak didžiausio dienraščio „Pravda“ komentatoriaus Dago Daniso, iškyla didžiulė grėsmė, kad laikraščių turinys bus kuriamas ne žurnalistų, o politikų ir jų atstovų spaudai, kai jie norės pasisakyti po kiekvieno jiems nepriimtino sakinio.
Šis klausimas blokuoja svarbios ES sutarties ratifikavimą - opozicija grasina jos neparemti, jei vyriausybė nesušvelnins naujojo žiniasklaidos įstatymo. Valdančioji koalicija su kairiuoju premjeru Robertu Fico yra užsitikrinusi balsų daugumą įstatymui priimti ir teigia jokių nuolaidų nedarysianti. Tačiau jai yra būtini opozicijos balsai, kad būtų priimta ES sutartis.
Toks dienraščių protestas yra pirmasis nuo 1990 metų, kai autokratiškojo prezidento Vladimiro Meciaro išpuoliai prieš žiniasklaidą neleido ES ir NATO derėtis su Slovakija dėl įstojimo. Šiuo metu Slovakija yra abiejų jų narė.
Nuo pat 2006 metų prezidento rinkimų R.Fico buvo žiniasklaidos taikiniu. Žadėdamas pagelbėti vargšams, sustabdyti valstybinio turto išpardavinėjimą ir grąžinti karius iš Irako, Slovakijos prezidentas užmiršo kritinės būsenos privatų sektorių.
Žiniasklaidą R.Fico vadino vienintele jo opozicija, kaltino žurnalistus kyšininkavimu ir kartą spaudos konferenciją pabaigė linkėdamas laikraščiams mažo skaitomumo.
Pasak Vyriausybės, naujasis žiniasklaidos įstatymo projektas atitinka ES normas ir jis tikrai neleis piktnaudžiauti teise į atsaką. Praėjusią savaitę prezidentas pasiūlė sušvelninti įstatymą - išbraukti straipsnį, pagal kurį Vyriausybė leidėjui gali skirti baudą, jei publikuojama informacija skatina rasinę neapykantą ar karą.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (OSCE) pasveikino tokį pasiūlymą, tačiau pripažino, kad projektas vis tiek „leidžia politikams neribotą viešumą pasinaudojant redaktoriais“ ir atima leidinio autonomiją.