Minint penktąsias karo Irake metines Čikagoje lankėsi garsus žurnalistas ir politologas, Pulitzerio premijos laureatas Fredas Kaplanas. Jo įsitikinimu, prezidento George’o W.Busho administracija neteisingai interpretavo Šaltojo karo pabaigą ir net nesugebėjo numatyti terorizmo grėsmės. Politologas taip pat tvirtino, kad Baltijos šalys turėtų būti atsargios po to, kai Rusija išsirinko „Putino marionetę“. „Jūsų vietoje aš nerimaučiau“, – lrytas.lt sakė F.Kaplanas.
Reikia būdo „atknisti“ pasaulį
Neseniai pasirodžiusi F.Kaplano knyga „Daydream Believers“ susilaukė nemažai pagyrų. Rašydamas knygą, kurioje jis griežtai kritikuoja prezidento G.W.Busho administraciją, autorius buvo susitikęs ir su prezidentu, ir su viceprezidentu Dicku Cheney.
F.Kaplanas neslėpė, kad aukščiausi JAV vadovai stengėsi paveikti knygos turinį primygtinai piršdami jam kitokį požiūrį į karą Irake. Tačiau pasirodžius „Daydream Believers“ prezidentas G.W.Bushas prisipažino pajėgęs perskaityti tik pusę politologo kūrinio. Gausiai susirinkę liberalaus internetinio dienraščio „Slate“ žurnalisto gerbėjai Čikagoje išgirdo tai, ko tikėjosi. F.Kaplanas išdėstė savo teoriją, kodėl JAV pastaruoju metu nesiseka tarptautinėje politikoje, kalbą pagardindamas tokiais perliukais, kaip „mes „užknisome“ visą pasaulį, todėl dabar turime surasti būdą, kaip jį „atknisti“.
Amerika savo stiprybę įsikalbėjo
Naujausioje savo knygoje F.Kaplanas įtikinėja skaitytoją, kad JAV reputaciją sugriovę politikai rėmėsi klaidinga nuostata, jog subyrėjus Sovietų Sąjungai, amerikiečiai gali elgtis kaip tinkami, nes nebeliko konkurento, ilgą laiką pasaulyje palaikiusio jėgų balansą.
Politologo ir žurnalisto teigimu, iš tiesų Amerika savo stiprybę įsikalbėjo: „Kai esi įsitikinęs, kad esi stiprus, bet iš tiesų esi silpnas, galiausiai viskas baigiasi tuo, kad dar labiau pablogini savo pozicijas“.
Knygos „Daydream Believers“ autoriaus nuomone, subyrėjus SSRS, imperijos arba JAV įtakos sferoje buvusios šalys suprato, kad gali puikiai gyventi savarankiškai, nesišliedamos prie nė vienos iš buvusių dviejų konkurenčių.
„Sužlugus bendram priešui, buvę JAV sąjungininkai pasuko kas sau, per daug nebesirūpindami, ką apie jų pasirinkimus mano Vašingtonas“, – sakė F.Kaplanas.
Nusprendė veikti vieni
Dar kartą JAV vadovai pakartojo ankstesnę klaidą po rugsėjo 11-osios išpuolių. „G.W.Busho administracija nusprendė, kad pasaulis staiga pasikeitė, kai iš esmės jis liko toks pat. Teisybė, to, kas nutiko rugsėjo 11-ąją, anksčiau nebuvo nutikę Amerikai, bet teroristiniai išpuoliai nebuvo jokia naujiena pasaulyje“, – aiškino politologas.
G.W.Busho administracija, F.Kaplano įsitikinimu, padarė esminę klaidą nuspręsdama, kad visos ankstesnės taisyklės, įskaitant diplomatiją ir tradicinius karybos metodus, negalioja. Anot knygos „Daydream Believers“ autoriaus, G.W.Bushas kartu su savo artimiausiais patarėjais nusprendė, kad JAV gali „duoti įsakymus ir tikėtis, kad jų bus klausoma, nuversti netinkamus režimus kada panorėjusios, laikytis sutarčių tuomet, kai jos naudingos ir nekreipti dėmesio į jas, kai jos nenaudingos“.
Pasak F.Kaplano, rugsėjo 11-oji sustiprino JAV valdančiųjų sluoksnių įsitikinimą, kad su Šaltuoju karu baigėsi ištisa taisyklių ir tradicijų era, ir nuo šiol galima nepaisyti senų draugysčių bei savo tikslų siekti vieniems.
„Puiku, jeigu sąjungininkams su mumis – pakeliui, dar geriau – jeigu ne, nes tai mažiau įpareigoja. Amerika gali viską padaryti viena“, – ironizavo politologas.
Demokratija – Dievo dovana žmonijai
Dabar jau niekam ne paslaptis, kad didelį vaidmenį formuojant kadenciją baigiančio JAV prezidento G.W.Busho pažiūras suvaidino Izraelio ministras, emigrantas iš Rusijos Natanas Sharanskis, kuris gerai pažinojo ir buvusį JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoją bei Pasaulio banko prezidentą Paulą Wolfowitzą.
„Iš N.Sharanskio JAV prezidentas G.W.Bushas perėmė įsitikinimą, kad demokratija yra pradinė žmogaus egzistencijos būklė, Dievo dovana žmonijai. Jie abu tikėjo, kad nuvertus diktatorių, ši laisvės dvasia ištrūks lyg džinas iš butelio. Bet Irake taip neįvyko. Demokratiją galima sukurti tik ten, kur yra nors šiek tiek demokratinio gyvenimo tradicijų, kaip kad buvo Rytų Vokietijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje“, – kalbėjo F.Kaplanas.
Lrytas.lt paklaustas, ką mano apie naują prezidentą išsirinkusią Rusiją ir apie jos galimą grėsmę demokratijai Lietuvoje, F.Kaplanas atsakė: „Jūs turite pagrindo bijoti“.
Kurį laiką dirbęs „Boston Globe“ korespondentu Maskvoje, F.Kaplanas apgailestavo, kad išrinktasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tėra Vladimiro Putino marionetė: „Nemanau, kad Baltijos šalys artimiausiu metu bus okupuotos. Tačiau Rusija darys viską, kad jos grįžtų į tą būklę, kai nedrįsdavo žengti nė žingsnio neatsiklaususios didžiosios kaimynės. Žinoma, pirmiausia rusai naudos energetiką ir panašiai“.
Nekreipė dėmesio į terorizmą
Prisimindamas JAV politiką prieš rugsėjo 11-ąją, politologas atkreipė dėmesį į tai, kad iš tiesų niekas G.W.Busho administracijoje prieš planuojant invaziją į Iraką nesuprato, kokia rimta yra terorizmo grėsmė. Jis priminė faktą, kad JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice lemtingąją 2001 m. rugsėjo 11-ąją turėjo sakyti kalbą, skirtą šalies saugumo iššūkiams ateityje.
„Šioje kalboje nebuvo nė vieno žodžio apie terorizmą. C.Rice planavo kalbėti tik apie būtinybę visame pasaulyje įrengti JAV priklausančią ir aukščiausiomis technologijomis paremtą sistemą, kuri gali numušti kovines raketas. Sužinojus apie Niujorke įvykdytus teroristinius išpuolius, C.Rice kalba buvo atšaukta, tačiau vėliau žurnalistams pavyko gauti jos kopiją. Iš šios kalbos matyti, kad G.W.Busho administracija nesugebėjo numatyti terorizmo grėsmės“, – pastebėjo politologas.
Naujausių visuomenės apklausų duomenimis, tik 30 proc. amerikiečių patenkinti G.W.Busho politika kovoje su terorizmu. Maždaug tiek pat JAV gyventojų tiki, kad Irake žuvusių karių auka buvo prasminga.