Pakeliui į Rumunijos sostinę Kijeve sustojęs JAV prezidentas George'as W.Bushas vakar buvo nusiteikęs ryžtingai. Jis dar kartą pakartojo tvirtai sieksiantis, kad Gruzija ir Ukraina gautų kvietimą prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano (NVP).
„Šią savaitę Bukarešte toliau aiškiai pareikšiu Amerikos poziciją. Mes remiame Gruzijos ir Ukrainos siekį prisidėti prie NVP. Kiekvienai narei svarbu, kad Ukraina judėtų narystės NATO link. Tai padės sustiprinti saugumą bei laisvę regione ir pasaulyje“, – Kijeve sakė G.W.Bushas.
Priešinasi Aljanso senbuvės
Tačiau akivaizdu, kad šįkart G.W.Bushui išlaikyti galingiausios pasaulio valstybės vadovo įvaizdį bus sunku.
Mat Gruzijos ir Ukrainos prisijungimui prie NVP priešinasi ne tik Rusija, bet ir kai kurios NATO senbuvės.
Jau seniai tvirtai šiuo klausimu pasisako Berlynas. Vakar nedviprasmiškai jam pritarė ir Paryžius.
„Prancūzija neuždegs žalios šviesos Kijevui ir Tbilisiui. Mes priešinamės Gruzijos ir Ukrainos prisijungimui, nes manome, kad tai nesustiprintų jėgų pusiausvyros Europoje, taip pat tarp Europos ir Rusijos“, – Prancūzijos radijui vakar sakė šalies premjeras François Fillonas.
Kremlius pažėrė grasinimų
Artėjančiame Bukarešto susitikime svečio teisėmis dalyvaus ir kadenciją baigiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Todėl nenuostabu, kad su kiekviena diena griežtesnė tampa ir Kremliaus retorika.
Vakar Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas nedviprasmiškai įspėjo tiek Kijevą, tiek Aljansą.
Jis pareiškė, kad galimas Ukrainos įstojimas į Šiaurės aljansą sukels didelę Maskvos ir Kijevo santykių krizę, atsilieps visos Europos saugumui.
„Ukrainos prisijungimas prie NATO, jeigu jis kada nors įvyks, neišvengiamai pareikalaus iš esmės pakeisti mūsų strateginio saugumo užtikrinimo akcentus“, – pabrėžė G.Karasinas.
Makedonija nuleido rankas
Aljanso viršūnių susitikimo neramiai laukė ir trys Balkanų valstybės – Kroatija, Albanija ir Makedonija. Šios šalys tikisi pakvietimo prisijungti prie organizacijos.
Labiausiai sunerimusi turėtų būti Makedonija, mat jos pakvietimą dėtis prie bloko ir toliau žada blokuoti kaimyninė Graikija.
Šioms šalims niekaip nepavyksta išspręsti seno ginčo dėl Makedonijos pavadinimo. Jis sutampa su šiaurinės Graikijos provincijos pavadinimu.
Makedonija, bandžiusi spręsti šį ginčą, pirmadienį nuleido rankas ir atšaukė parlamento debatus.
Juose ketinta pirmą kartą per 17 metų balsuoti dėl šalies vardo keitimo.
Jungtinių Tautų tarpininkas šaliai buvo pasiūlęs Makedonijos Respublikos pavadinimą. Tačiau Graikijai nerodant jokių kompromiso ženklų, Skopjės vyriausybė nusprendė palaukti.
„Kur garantija, kad priėmę šį pasiūlymą gausime kvietimą į NATO?“ – teigė nenorėjęs minėti savo pavardės šalies parlamento narys.
Taigi, apžvalgininkų nuomone, gali atsitikti ir taip, kad Bukarešte kvietimą stoti į Aljansą gaus tik geriausiai narystei pasiruošusi Kroatija.
Derybos turgumi nevirs?
Ne mažiau aistrų Rumunijoje kels ir karių skaičiaus padidinimo Afganistane bei Priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimo Lenkijoje bei Čekijoje klausimai.
Todėl iš anksto V.Putino puolimui besirengiantis G.W.Bushas vakar pakartojo, kad PRG nebus nukreipta prieš Rusiją.
Be to, JAV vadovas pabrėžė, kad jokių politinių sąsajų tarp PRG ir siūlymo Gruzijai bei Ukrainai pradėti NATO narystės veiksmų planą nėra.
Taip jis neigė galimybę, kad derybose gali būti paaukotas kuris nors JAV reikalavimas.
Pagrindiniai NATO ir Rusijos nesutarimai
* Dėl Ukrainos ir Gruzijos. JAV remia Ukrainos ir Gruzijos siekį ateityje įstoti į NATO. Rusija tam priešinasi. Pasak Maskvos, prie jos sienų priartėtų Vakarų sąjungininkai ir keltų grėsmę šalies saugumui. Maskva įspėjo, kad jei NATO Gruzijai pasiūlys Narystės veiksmų planą, Rusija svarstys, ar nereikėtų pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės.
* Priešraketinės gynybos skydas (PRG). Maskva smarkiai priešinasi JAV planams dislokuoti PRG Čekijoje ir Lenkijoje, nes tai keltų grėsmę šalies saugumui.
* Dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES). Rusija prieš kelis mėnesius sustabdė savo dalyvavimą šioje 1990 m. pasirašytoje sutartyje.
* Dėl Kosovo. Rusija yra sena Serbijos sąjungininkė. Ji remia Belgrado pasipriešinimą Kosovo nepriklausomybei.
Taikiklyje – net benamiai
Rumunija, su nerimu laukdama aukščiausiojo lygio svečių, kaip įmanydama darė tvarką Bukarešte.
Šalies valdžia ne tik griebėsi įvairiausių saugumo priemonių. Dėmesio skirta ir Bukarešto benamiams.
Siekdama visokeriopai užtikrinti saugumą, šalies valdžia iš Bukarešto kanalizacijos sistemos išvarė daugybę čia gyvenančių valkatų.
„Mes iš kanalizacijos sistemos, patenkančios į maršrutą, kuriuo važiuos NATO delegacijos, išvarėme 37 žmones. Šulinių dangčiai privirinti. Benamiams pasiūlyta karšta vonia, švarių drabužių, maisto ir nakvynė“, – sakė Bukarešto policijos atstovas.
Bet, pasak pareigūno, dauguma benamių atsisakė pastogės. Jie grįžo į gatves ir parkus.
„Jie mus apieškojo, atėmė mūsų klijus. Priešais kameras sakė: „Mes suteiksime jiems pastogę, nuvešime juos į namus“. Bet mus nuvežė į laukus ir paliko“, – vietos televizijai sakė nenorėjęs prisistatyti vyras.
Siekdama užtikrinti NATO delegacijų saugumą, Rumunijos valdžia Bukarešte dislokavo tūkstančius policijos pareigūnų, snaiperių. Jie į sostinę atskraidinti koviniais lėktuvais.
Maža to, prieš NATO viršūnių susitikimą gaudyti ir benamiai šunys, sodintos gėlės, dažyti senamiesčio namų fasadai.
Praėjusį mėnesį, besirengiant aukščiausiojo lygio susitikimui, Rumunijoje kilo ginčų net dėl tualetų. Mat NATO atstovai sunerimo, kad būsimo susitikimo vietoje jų gali trūkti.
Aljansas paprašė pastatyti per tūkstantį laikinųjų tualetų – po vieną 5 delegacijų nariams.
Bukareštas paaiškino neturintis tam pinigų. Be to, šalies valdžia tvirtino, kad tualetai gali sugadinti architektūros vertybe laikomų šalies parlamento rūmų, kuriuose vyks derybos, estetinį vaizdą.