„NATO pati spręs, kaip reaguos į pagrįstus prašymus šalių, turinčių
suverenią teisę pasirinkti joms geriausias priemones saugumui užtikrinti.
Tai pasakytina ir apie Gruzija , ir apie Ukrainą“, - pareiškė jis interviu
agentūrai „Interfax“.
Drauge NATO generalinis sekretorius sakė, kad nepasirengęs atsakyti į
klausimą, ar gali Ukraina ir Gruzija būti pakviestos per Bukarešto
susitikimą prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano (NVP).
„Aš negaliu atsakyti į klausimą apie sprendimus, kurie bus priimami
viršūnių susitikime, kai susitikimas dar neprasidėjo. Bet aš galiu aiškiai
apibrėžti principus: plėtros procesas ir NATO atvirų durų politika tebėra
„tęsiamas projektas“, - sakė Aljanso generalinis sekretorius.
„Atitinkami sprendimai bus, savaime suprantama, „pagrįsti rezultatyvumu“,
ir šiems sprendimas būtina, kad šalių kandidačių pasiekta pažanga visiškai
tenkintų visas valstybes-NATO nares“, - pažymėjo J.de Hoopas Schefferis.
„Drauge norėčiau pridurti, kad Šiaurės Atlanto aljansas visada buvo
pasirengęs svarstyti visus konkrečius nuogąstavimus, kurie gali kilti
Rusijos Federacijai dėl NATO plėtros“, - pabrėžė jis.
Bandys įveikti nuomonių skirtumus
NATO lyderiai trečiadienį stengsis
įveikti nuomonių skirtumus dėl būsimų Gruzijos ir Ukrainos kandidatūrų ir
sutelkti tarptautines pastangas Talibanui iš Afganistano išstumti.
Per tris dienas truksiantį viršūnių susitikimą Bukarešte, kuriame
dalyvaus maždaug 60 valstybių ir vyriausybių vadovų, taip pat bus
sprendžiama, ar pakviesti stoti tris naujas Balkanų valstybes. Be to,
lyderiai įvertins stabilumą Kosove po jo nepriklausomybės paskelbimo.
Šio didžiausio NATO susitikimo išvakarėse JAV prezidentas George'as
W.Bushas viešai išsakė savo poziciją pažadėdamas remti
Gruziją ir Ukrainą, nors šių šalių narystei kategoriškai nepritaria Rusija.
Tačiau Prancūzijos premjeras Francois Fillonas atmetė
jų pastangas dėl narystės ir perspėjo, kad toks žingsnis gali kelti grėsmę
jėgų pusiausvyrai Europoje. Jis paragino sąjungininkes užmegzti ryšius su
Rusija.
„Nepritariame Gruzijos ir Ukrainos stojimui, nes manome, kad tai nėra
geras atsakas į jėgų pusiausvyrą Europoje ir tarp Europos ir Rusijos", -
sakė jis.
Manoma, kad tam nepritaria beveik tuzinas NATO narių. Jos baiminasi, kad
tų dviejų valstybių priartėjimas galėtų destabilizuoti, o ne stabilizuoti
regioną. Gruzijai ir Ukrainai sustabdyti užtenka vos vieno „Ne".
Tuo tarpu Albanija, Kroatija ir Makedonija jau atitinka visus stojimo į
šį 26 narių Aljansą kriterijus, patvirtino pareigūnai ir diplomatai, tačiau
Graikija yra pasirengusi vetuoti Makedoniją dėl ginčo jos pavadinimo
klausimu.
Makedonijos pavadinimas yra toks pats kaip ir šiaurinės Graikijos
provincijos, todėl Atėnai baiminasi, jog jo pripažinimas reikš, kad ši
Balkanų valstybė gali pretenduoti į Graikijos teritoriją.
Sąjungininkės tikisi padaryti pažangą dėl Afganistano - sutelkti
tarptautinę paramą atstatymui ir, galbūt, gauti daugiau pažadų atsiųsti
kariškių kovai su Talibano vadovaujamu sukilimu.
JAV gynybos sekretoriui Robertui Gatesui pareikalavus
NATO narių nusiųsti į Afganistaną daugiau kariškių, F.Fillonas paskelbė, kad
Prancūzija galėtų papildomai nusiųsti „kelis šimtus" karių, tačiau jų reikės
kur kas daugiau.
Vadai ragino NATO vadovaujamas pajėgas Afganistane, kurias sudaro maždaug
47 tūkst. karių iš 40 valstybių, padidinti 10-čia tūkst. karių, ypač
sustiprinant jas šalies pietuose ir rytuose prie Pakistano sienos.