„Galima sakyti, kad šiuo metu yra konsensusas dėl to, kad dviem iš
trijų valstybių būtų pasiūlyti kvietimai pradėti derybas dėl prisijungimo“,
- per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte sakė vyriausiasis atstovas Jamesas
Appathurai.
„Aljanse taip pat yra vieninga nuomonė, kad trečiajai šaliai, buvusiai
Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, turėtų būti kuo greičiau pasiūlyta
galimybė pradėti derybas dėl prisijungimo“, - sakė jis.
Albanija, Kroatija ir Makedonija labai siekė gauti per šį viršūnių
susitikimą kvietimus įstoti į 26 valstybių Aljansą, o pareigūnai ir
diplomatai sakė, kad visos jos atitinka techninius stojimo kriterijus.
Tačiau Makedonijos ambicijas blokuoja kaimyninė Graikija, kuri ginčijasi
dėl oficialaus jos pavadinimo.
Atėnai atsisako pripažinti Makedonijos pavadinimą, nes taip pat vadinasi
viena šiaurinė Graikijos provincija, ir dėl to esą galėtų reikšti pretenzijas į
jos teritoriją.
Makedonijos konstitucinis pavadinimas yra Makedonijos Respublika, ir
Skopjė nori, kad toks pavadinimas būtų naudojamas tarptautinių santykių
srityje, išskyrus santykius su Atėnais, kur būtų susitarta dėl abiem šalims
priimtino pavadinimo.
„Šiuo klausimu konsensuso nėra, - po vakarienės sakė Graikijos užsienio
reikalų ministerijos atstovas Giorgos Koumoutsakos. -
Teisybės dėlei reikia pridurti, kad rytoj įvyks kitas diskusijų ratas, bet
aš jaučiu, kad laiko susitarti šiuo klausimu nebus“.
„Jaučiu, kad Graikija negalės duoti savo sutikimo“, - pridūrė jis.
NATO lyderiai per susitikimą
Bukarešte ketvirtadienį stengsis nuraminti Ukrainą ir Gruziją dėl to, kad
nesusitarė atverti durų į Vakarų karinį aljansą šioms dviem buvusioms
sovietinėms respublikoms.
26 NATO valstybių lyderiai taip pat susidurs su nerimu dėl stabilumo
Balkanuose, kuris kilo Graikijai blokavus kvietimą Makedonijai įstoti į
Aljansą.
Šios dvi JAV prezidento George`o W.Busho nesėkmės
pirmąją jo paskutinio NATO viršūnių susitikimo dieną užtemdė susitarimą
pakviesti į Aljansą kitas dvi Balkanų valstybes - Kroatiją ir Albaniją - ir
pažangą dėl papildomų pajėgų nusiuntimo į Afganistaną.
„Tai ne pralaimėjimo klausimas. Manau, klausimas bus, ar Aljansas gali
susitelkti ir pademonstruoti, kad durys tebėra atviros“, - sakė vienas
aukšto rango JAV pareigūnas, kuris kalbėjo po to, kai lyderiams nepavyko
pasiekti konsensuso dėl Ukrainos ir Gruzijos priėmimo į NATO Narystės
veiksmų planą, kuris yra pirmasis žingsnis narystės link.
Vokietija ir Prancūzija vadovavo nepritariančiųjų stovyklai ir sakė, kad
toks žingsnis būtų pernelyg ankstyvas, nes visuomenės pritarimas NATO
Ukrainoje yra vos 30 proc., o Gruzija dėl „užšalusių“ konfliktų su Rusijos
remiamais separatistais nekontroliuoja visos savo teritorijos.
NATO atstovas Jamesas Appathurai stengėsi
išsklaidyti galimą įspūdį, kad Rusijai pavyko blokuoti šį sprendimą, ir
sakė, kad sąjungininkės vieningai atmeta bet kokį veto ar įtaką iš išorės.
Tačiau Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis anksčiau šią savaitę
perspėjo, kad neigiamas atsakymas jo šaliai reikš „nuolaidžiavimą“ Rusijai
ir paskatins griežto kurso šalininkus kenkti dviejuose separatistiniuose
Gruzijos regionuose.
J.Appathurai sakė, kad lyderiai sutiko, jog ir Ukraina, ir Gruzija turi
teisę prašytis į NATO, ir kad nėra klausimo „ar“ - yra tik klausimas „kada“.
Tačiau jis nesitiki, kad šią savaitę šioms dviem šalims būtų pasiūlytas
Narystės veiksmų planas.
Tad liko keblus klausimas dėl to, kaip nuraminti šias dvi pretendentes,
kai ketvirtadienį per pietus prie NATO viršūnių susitikimo dalyvių
prisijungs nusivylę jų lyderiai.
G.W.Bushas anksčiau primygtinai ragino skeptiškai nusiteikusius
sąjungininkus Europoje apdovanoti abi šias šalis už jų demokratines
revoliucijas ir neleisti Maskvai vetuoti NATO sprendimų.
Kitu plėtros klausimu Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis
Angelis Moratinosas žurnalistams sakė: „Šiuo
metu Graikija negali sutikti su Makedonijos stojimu, ir Kroatija su Albanija
bus pirmos“.
Analitikai sakė, kad atsisakymas priimti Makedoniją gali destabilizuoti
šią etniškai susiskaldžiusią valstybę ir paveikti visą regioną.