Vienintelė šalis, viešai paskelbusi, jog siųs papildomą karių kontingentą
į Tarptautines saugumo paramos pajėgas (ISAF), buvo Prancūzija. Ji pranešė
pasiųsianti700 karių batalioną į rytų Afganistaną.
Tačiau šaltinis pranešė, kad Gruzija, norinti įstoti į NATO, pasiūlė 500
karių, kurie būtų pasiųsti į rytų ir pietų Afganistaną, t.y. regionus, kur
aktyviai veikia Talibano sukilėliai.
Lenkija įsipareigojo suteikti 400 karių ir aštuonis sraigtasparnius,
kurie taip pat bus paskirstyti rytų ir pietų Afganistanui, sakė šaltinis,
nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Čekija ketina į misijas Afganistano pietuose pasiųsti 120 specialiųjų
operacijų karių. Pasak šaltinio, Azerbaidžanas pasiųs 45 savo karius.
Vengrija planuoja į Afganistaną siųsti papildomai iki 100 karių, pranešė
penktadienį ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsany (Ferencas Diurčanis).
Šiuo metu ten yra 225 vengrų kariai, pridūrė jis.
Taigi, išskyrus Prancūziją, visos kitos šalys, prisidedančios kariais,
yra iš buvusio komunistinio bloko arba buvusios Sovietų Sąjungos.
Tuo tarpu kitos NATO šalys pareiškė siųsiančios karinių mokymų ir
konsultacijų grupes darbui su Irako armija bei policija. Pasak šaltinio,
tokios grupės paprastai susideda iš 19-36 karių.
Be to Afganistane Italija iš sostinės Kabulo į vakarinę šalies dalį
perkels tris naujas mokymų grupėmis. Rumunija ir Graikija taip pat suteiks
po vieną tokią grupę.
Oficialiais duomenimis, paskelbtais balandžio 1 dieną, ISAF pajėgas šiuo
metu sudaro apie 47 tūkst. karių iš beveik 40 valstybių.
Šios misijos, ambicingiausios NATO iniciatyvos, tikslas - padėti silpnai
Afganistano centrinei vyriausybei įgyti galią nevaldomuose regionuose ir
plėtoti šalies atstatymą.