Šventės istorija prasideda nuo 1886 metų, kai gegužės 1 dieną Amerikos
darbininkai surengė streiką, reikalaudami aštuonių valandų darbo dienos.
Streikas ir po to vykusi demonstracija baigėsi kruvinu susirėmimu su
policija.
1889 metų liepą II Internacionalo Paryžiaus kongresas Čikagos darbininkų
akcijai atminti nusprendė kasmet gegužės 1 dieną rengt demonstracijas.
Pirmą kartą Tarptautinė darbo žmonių solidarumo diena buvo paminėta 1890
metais Austro-Vengrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje,
Italijoje, JAV, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir kai kuriose kitose
šalyse.
Sovietų Sąjungoje Gegužės 1-oji buvo pagrindinė valstybinė šventė. 1990
metų gegužės 1 dieną Sovietų Sąjungos ir SSKP vadovybė paskutinį kartą
užlipo į Mauzoliejaus tribūną per paskutinę oficialią Gegužės 1-osios
demonstraciją.
1992 metais Rusijoje Tarptautinė darbo žmonių solidarumo diena buvo
pervardyta į Pavasario ir darbo šventę. Pasaulyje Gegužės 1-oji
tebešvenčiama kaip proletariato solidarumo šventė.
Ukrainoje ši šventė švenčiama dvi dienas.