Nedidelio ūgio. Saulėje įdegusiu veidu. Su padaužiška šypsena. Labai savimi pasitikintis. Vilkintis elegantišku švarku su dviem sagų eilėmis. Ryšintis visada tą patį tamsų kaklaraištį su baltais žirneliais. Svarstantis, kaip čia sulaužius diplomatinį protokolą.
Tai jis – amžinasis pokštininkas Silvio Berlusconi.
Jis – tarsi magas, verčiantis kartais netikėti savo akimis.
Štai du naujausi filmai vadinosi „Bye bye Berlusconi!“ ir „Quando c'era Silvio“ („Tada, kai buvo Silvio“).
Bet argi S.Berlusconi buvo? Jis kažkur išėjo? Gryni niekai. Arba komunistų išsigalvojimai. Jeigu ko nors nebeliko – tai ne S.Berlusconi, o pačių komunistų.
Jų Italijoje tikrai nebėra, bent jau šalies parlamente. O S.Berlusconi sugrįžo. Į politinę areną ir Italijos ministro pirmininko postą. Kaip niekada gerai nusiteikęs, pokštaujantis, ypatingu žvilgsniu žvelgiantis į televizijos kameras.
Artėja prie amžinumo
„Techniniu požiūriu Silvio yra amžinas“ – šis sakinys anaiptol nėra vieno iš tūkstančio anekdotų apie S.Berlusconi pradžia.
Tai – visiškai rimtas teiginys, kurio autorius – italų medicinos profesorius, NASA skrydžių centro Hjustone konsultantas neuroendokrinologas Umberto Scapagnini.
Jis sako, kad S.Berlusconi politiniai priešininkai turėtų nusiraminti. Ir ragina nebegalvoti apie tai, kas bus po to, kai nebus S.Berlusconi.
„Kai jo nebus, mes visi jau būsime mirę. Jis gyvens ilgiau už visus savo oponentus“, – aiškina profesorius.
U.Scapagnini apskaičiavo, jog skirtumas tarp realaus ir biologinio S.Berlusconi amžiaus yra mažiausiai 15 metų.
Milijardieriaus pase parašyta, kad jis gimė 1936 metais. Bet tai nieko nereiškia. S.Berlusconi intelektine, fizine, seksualine veikla atitinka ne 71, o 56 metų vyro rodiklius. Taigi, kai jam bus 90, jis atrodys kaip žvalus septyniasdešimtmetis.
Italų medikas tvirtina ilgai stebėjęs S.Berlusconi. Stebėjimai patvirtina hipotezes.
Partijos „Pirmyn, Italija“ kūrėjas sugeba kontroliuoti stresą. Jis miega po 3-4 valandas per parą ir nepavargsta. Pusvalandžio popietės miegas padeda jam atgauti 40 proc. energijos.
Jis lengvai ir greitai užmiega bet kokiomis sąlygomis: automobilyje, lėktuve, fotelyje.
„Genetiniu požiūriu S.Berlusconi yra neįtikėtinas žmogus.
Jo mama mirė sulaukusi 91 metų. Manyčiau, kad ir Silvio laukia ilgi intensyvios politinės karjeros metai“, – sako profesorius U.Scapagnini.
Nenori atrodyti neūžauga
Kad žinomo medicinos specialisto žodžiai netaptų vien politine propaganda, S.Berlusconi ėmėsi tam tikrų priemonių. Tokių kaip kosmetinės veido ir kaklo operacijos, plaukų persodinimo procedūros.
Todėl nenuostabu, kad jau trečiąkart į Italijos premjero kėdę sėdantis politikas dabar atrodo geriau negu tada, kai pirmąkart iškovojo šį postą 1994-aisiais.
Tiesa, ir tada, ir dabar S.Berlusconi naudojasi „pagalvėlės metodu“. Kad sėdėdamas atrodytų aukštesnis, jis pasikiša po savimi standų pufą.
Arba apsiauna batus aukštinančiais padais.
Blogiausiu atveju, jei reikia stovint sakyti kalbą, iš pakylos vidinės pusės asistentai jam pakiša specialią pakylą.
Ūgis lieka neišspręsta S.Berlusconi įvaizdžio problema. Todėl galingas politikas kartais neiškenčia ir pratrūksta.
Praėjusios rinkimų kampanijos metu jis pareiškė: „Aš esu aukštesnis už V.Putiną ir N.Sarkozy. Mano ūgis – 171 centimetras. Nesuprantu, kodėl karikatūrų piešėjai mane visąlaik vaizduoja kaip neūžaugą?“
Tiesa, kalbama, kad tikrasis S.Berlusconi ūgis – ne 171, o 168 centimetrai.
Tačiau premjero protokolo tarnyba – rami. Bent jau planuodama dvišales derybas su naujuoju Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu (ūgis 162 cm) arba su premjeru Vladimiru Putinu (170 cm).
Didelių problemų nebus ir su Prancūzijos vadovu Nicolas Sarkozy (165 cm). Arba su Hillary Clinton, jei pastaroji laimės rinkimus JAV.
O štai jeigu prezidentu taptų Barackas Obama (187 cm), tada tam tikros Italijos premjero paslaptys iškiltų viešumon.
Žmona rašo viešus laiškus
Turtingiausias Europos politikas nemėgsta vienatvės, uždaro gyvenimo būdo.
Jis ima ir kartkartėmis netikėtai išnyra viešumoje – prie Milano katedros, Sardinijos paplūdimyje arba futbolo stadione.
Beje, kai kurios S.Berlusconi asmeninės paslaptys taip pat retkarčiais paaiškėja.
Pavyzdžiui, dabar visi žino, kad premjeras – jau nebe pats turtingiausias Italijos pilietis, o tik trečias – po saldainių gamintojo „Ferrero“ ir akinių gamintojo „Luxottica“ savininkų.
Tačiau dar įdomesnės S.Berlusconi šeimos gyvenimo Arkorės rūmuose prie Milano paslaptys.
Jos paaiškėjo, kai politiko žmona Veronica Lario parašė savo vyrui atvirą laišką į jo labiausiai nekenčiamą laikraštį „La Repubblica“. Moteris pasiūlė atsiprašyti už pernelyg aistringus komplimentus žaviai televizijos vedėjai.
Visi viską sužinojo. Ir S.Berlusconi žmonos atsiprašė.
Tiesa, taip pat per laikraštį. Todėl kažkam net kilo įtarimų, kad viešas vyro ir žmonos santykių aiškinimasis buvo gerai surežisuota komedija.
Pokštai juokina ir pykdo
S.Berlusconi – neprilygstamas visokių komedijų, anekdotų, politinių pokštų meistras.
Kartą jis apžiūrėjo italų televizijos žvaigždę Melissą Sato ir pasidžiaugė, kad jos „siuvėjas, laimei, taupė medžiagą suknelei“.
Kitąsyk viešai papasakojo, kaip bandė suvedžioti Suomijos prezidentę Tarją Halonen. O Danijos premjerą Andersą Foghą Rasmusseną spaudos konferencijos metu piršo savo žmonai Veronicai.
Italų premjeras stebina pasaulį savitu požiūriu į diplomatinį protokolą.
Štai ES viršūnių susitikime, atsistojęs fotografuotis su kitais Europos šalių kolegomis, jis parodė „ragus“ tuomečiam Ispanijos užsienio reikalų ministrui Josepui Pique.
Tačiau ne visi matadoriški S.Berlusconi pokštai praskaidrina amžinai surūgusių prezidentų veidus. Kartais rimtai supykdo. Pavadinęs Europos Parlamento deputatą Martiną Schulzą koncentracijos stovyklos prižiūrėtoju, Italijos premjeras užsitraukė vokiečių neapykantą.
Vilčių, kad trečiąsyk sugrįžęs į valdžios viršūnę S.Berlusconi nustos temperamentingai pokštauti, lieka nedaug. Tai rodo ir jo naujausias akibrokštas populiarioje Italijos laidoje „Nuo durų prie durų“.
Ištiesęs laidos vedėjui ranką, S.Berlusconi įsakmiai liepė ją pauostyti. Žurnalistas pakluso. „Na, mielasis, ar užuodei šventumo kvapą?“ – šypsodamasis paklausė milijardierius.
Iš S.Berlusconi lūpų – kalbos perlai
Silvio Berlusconi – netradicinis Europos valstybės premjeras. Jo teiginiai būna tokie spalvingi, kad neretai sukelia pasipiktinimų audrą. Tačiau akivaizdu, kad S.Berlusconi tiesiog negali kalbėti kitaip. Pateikiame citatų iš ankstesnių italų politiko sparnuotų frazių ir naujausios rinkimų kampanijos.
Anksčiau:
* „Parma – geros virtuvės sinonimas. Bet suomiai nežino, kas yra „prosciutto“ (kumpis). Aš to negaliu suprasti“.
* „AIDS sergantis pacientas paklausė savo gydytojo, ar jam kiek padės ir pagerins sveikatą smėlio terapija. Ne, atsakė gydytojas, bet pacientas greičiau priprastų prie gyvenimo po žeme“.
* „Žinau, kad kuriamas filmas apie nacių koncentracijos stovyklą. Aš pasiūlyčiau jus (Vokietijos europarlamentaras Martinas Schulzas. – Red.) prižiūrėtojo vaidmeniui. Tam puikiai tiktumėt“.
* „Apgailestauju dėl savo žodžių, kad komunistai atseit ryja kūdikius. Jei norite, surengsiu konferenciją, kurios metu įrodysiu, kad komunistai minta kūdikiais“.
* „Nenoriu jūsų nuvilti, todėl jums pažadu tučtuojau, taigi du su puse mėnesio iki rinkimų pabaigos, susilaikyti nuo seksualinių santykių“.
* „Šie teisėjai yra dvigubai pamišę! Pirmiausia, dėl to, kad yra politiškai pamišę, ir antra, kad jie iš viso pamišę“.
Dabar:
* „Kairieji neturi jokio skonio, net ir dėl moterų. Mūsų moterys (konservatorių kandidatės) gražesnės. Sakau tai, nes parlamente joms nėra konkurencijos“.
* „Turiu idėją: visus italus, kurie prisikentė nuo R.Prodi vyriausybės, mėnesį atleisti nuo mokesčių – suteikti mėnesį laisvės. To veikiausiai negalėtume įgyvendinti, nes tai kainuotų pernelyg daug. Bet, kaip matote, mums netrūksta idėjų problemai išspręsti“.
* „Mano lotynų kalbos žinios tokios geros, kad prie pietų stalo galėčiau diskutuoti su Julijumi Cezariu“.
* „Reikėtų nuolat tikrinti psichinę viešųjų kaltintojų būklę“.
* (kreipiasi į jauną nuolatinio darbo neturinčią ir tuo besiskundžiančią moterį) „Būdamas tėvas, patarčiau susirasti panašų vyriškį kaip S.Berlusconi sūnus, nes jis neturi problemų dėl pinigų. Jūsų šypsena teikia jums daug galimybių“.
Iškalbingiausi politinio portreto bruožai
* Anekdotai. Kalbama, jog Silvio Berlusconi yra pats dažniausias anekdotų personažas. Tiek juokingų pašiepiamų istorijų niekada nebuvo sugalvota netgi apie fašistų ideologą Benito Mussolini. Yra išleistos kelios anekdotų apie S.Berlusconi knygos. Naujausia jų taip ir pavadinta: „Anekdotai apie Kavalierių“. „Kavalierius“ – tai jis, milijardierius, gavęs šią pravardę už tai, kad kažkada pelnė dviprasmišką „Italijos darbo kavalieriaus“ apdovanojimą.
Dažniausiai italai šaiposi iš turtuolio racionalumo. Viename anekdote pasakojama, kaip S.Berlusconi piršosi gražuolei Veronicai: „Brangioji, dėl tavęs aš padarysiu viską – nulėksiu į Šiaurės ašigalį, įlipsiu į aukščiausias viršukalnes“. Sužadėtinė jam atsakė: „Tiek to. Kada atvažiuosi pas mane?“ S.Berlusconi pagalvojo ir patikslino: „Sekmadienį. Jeigu nelis, žinoma“. Pats milijardierius labiausiai mėgsta trumpiausią anekdotą apie save. Klausimas: koks esminis skirtumas tarp Dievo ir S.Berlusconi? Atsakymas: Dievas nesitiki kada nors tapti S.Berlusconi. Beje, galingasis politikas santūriai ir geranoriškai reaguoja į bandymus jį pašiepti. „Įsteigsiu premiją kandžiausiai mėgdžiojantiems mane komikams“, – pažadėjo S.Berlusconi.
* Turtas. Niekas tiksliai nežino, kiek turto yra sukaupęs S.Berlusconi. Ilgą laiką jis pirmavo turtingiausių Italijos piliečių sąraše. Neseniai premjeras užleido vietą didelių įmonių – „Ferrero“ ir „Luxottica“ savininkams. Užtat ir toliau lieka turtingiausių Europos vyriausybių vadovų sąrašo viršūnėje. Kaip S.Berlusconi tapo turtingas, tiksliai nežino niekas. Užtat visi žino, kad nuo tada, kai nutarė žengti į politinę areną, jo turtas augo kaip ant mielių. 1994 metais koncerno „Fininvest“ savininkas buvo sukaupęs 3 mlrd. JAV dolerių. 2005-aisiais jis jau turėjo 9,6 mlrd. eurų.
2007 metais S.Berlusconi verslo imperijos vertė pakilo iki 12 mlrd. eurų. S.Berlusconi pradėjo nuo statybų: pastatė kelis modernius priemiesčius Milane. Vėliau ėmėsi reklamos ir žiniasklaidos verslo. Įsigijo kelių dienraščių, leidyklų akcijų paketus, įsteigė tris nacionalines televizijos kompanijas. Tapęs stambiausiu Italijos žiniasklaidos magnatu, S.Berlusconi perėmė maždaug pusę visos šalies žiniasklaidos rinkos kontrolės. Opozicija nuolat priekaištauja milijardieriui, kad jis nenori išspręsti šio „interesų konflikto“. Tačiau, ir tapęs vyriausybės vadovu, jis niekada nenutraukė ryšių su savo bendrovėmis. S.Berslusconi taip pat yra vieno garsiausių Europoje „Milan“ klubo savininkas.
* Bylos. S.Berlusconi – prieštaringos reputacijos verslininkas ir politikas. Iš viso jam buvo iškeltos 23 įvairaus sunkumo baudžiamosios bylos. Premjeras buvo kaltinamas korupcija, ryšiais su Sicilijos mafija ir masonų lože, finansinės apskaitos klastojimu, pinigų plovimu ir kitais sunkiais nusižengimais. Tačiau S.Berlusconi niekada nesėdo į kalėjimą. Iš visų teismo procesų jis sėkmingai išsisuko. Vienų bylų nagrinėjimas užtruko taip ilgai, jog galiausiai buvo paskelbta senatis, kitos nutrauktos neradus įkalčių, trečias numarino apeliaciniai teismai. Premjero neparklupdė netgi nuožmiausias „švarių rankų“ antikorupcinės kampanijos prokuroras Antonio Di Pietro. S.Berlusconi nuosekliai neigė visus jam iškeltus kaltinimus, primindamas, jog baudžiamosios bylos jam pradėtos kelti tik tada, kai jis ėmėsi aktyvios politinės veiklos.