Dėl politinės krizės vienintelis šalyje civilinis oro uostas ir Beiruto
jūrų uostas uždaryti. Užsienio šalių vyriausybės sujudo rengti savo piliečių
evakuacijos planus.
Minios vyrų, moterų, vaikų susitelkė prie Aridos sienos perėjos Libano
šiaurėje ir Masnos perėjos rytuose ir mėgina išvykti iš šalies.
Tarp bėgančiųjų nuo susirėmimų, kurie gali virsti nauju pilietiniu karu
Libane, yra britų, amerikiečių, vokiečių, Kipro piliečių, taip pat Sirijos
darbininkų.
Beiruto oro uostas uždarytas praktiškai nuo trečiadienio; protestai prieš
vyriausybę stiprėja, kovotojai blokuoja pagrindinius kelius, degina
padangas, stato barikadas.
Žiūrėkite reportažą iš Beiruto.
Pasak vieno oro uosto pareigūno, visi penktadienio skrydžiai atšaukti;
nežinia, kada jie bus atnaujinti. Jo nuomone, „kai tik keliai bus atverti,
atsinaujins kovos“.
Per tris dienas kovų žuvo mažiausiai 11 žmonių. Todėl arabų ir vakarų
valstybės jau rūpinasi savo piliečių saugumu.
Savuosius evakuoja nafta turtingos šalys - Saudo Arabija, Kuveitas,
Jungtiniai Arabų Emyratai, Rijadas.
Italijos naujasis užsienio reikalų ministras Franco Frattini savo pirmąją dieną tarnyboje jau pareikalavo nutiesti „nacionalinį
oro tiltą“ italams, norintiems išvykti iš Libano, pranešė naujienų agentūra
ANSA. Italų Beirute gyvena apie 600.
Didžioji Britanija ir JAV pataria savo piliečiams Libane būti budriems,
tačiau JAV ir Prancūzijos ambasados tvirtina dar neturinčios savo tautiečių
evakavimo planų.
Libano opozicija kelių užtvaromis
paralyžiuos Beirutą tol, kol bus rastas būdas, kaip išspręsti jau 17 mėnesių
nesibaigiančią politinę krizę.
„Visa tai tarpusavyje susiję. Beirutas bus uždarytas, kol atsiras
politinis sprendimas“, - sakė vienas opozicijos atstovų.
„Hezbollah“ kovotojai penktadienį perėmė musulmoniškos miesto pusės kontrolę per tris kovų dienas įveikę vyriausybei ištikimus kovotojus.
Tuotarpu Rusijos Federacijos Tarybos
tarptautinių reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas ragina
konfliktuojančias Libano šalis liautis smurtavus ir sėsti prie derybų
stalo.
Senatorius penktadienį duotame interviu reiškė susirūpinimą Libane
besiklostančia padėtimi ir išreiškė nuomonę, jog negalima leisti, kad
susirėmimai Beirute peraugtų į tikrą pilietinį karą.
Konfliktuojančios šalys dabar turi pereiti prie derybų, ir šį politinį
procesą paspartintų preliminarus Libano prezidento rinkimų problemos
sprendimas, - pabrėžė senatorius.
Jis pažymėjo, kad susirėmimai Beirute - tai griežtesnė užsitęsusios
šalies vyriausybės ir opozicijos priešpriešos forma.
„Žinoma, kad ši priešprieša iki šiol neleidžia surengti Libano prezidento
rinkimų. Kivirčo dingstis neturi reikšmės. Ji gali būti bet kas. Pagrindinė
priežastis yra ta, kad pasibaigus užsienio jėgų remiamam pilietiniam karui,
„Hezbollah“ Libane tebeturi ginkluotųjų pajėgų“, - pažymėjo M.Margelovas.
„Vyriausybė čia įžvelgia grėsmę šalies suverenitetui“, - pridūrė jis.
Pasak senatoriaus, Artimuosiuose Rytuose kyla kruvinų konfliktų,
nepaisant tarptautinių organizacijų ir didžiausių pasaulio valstybių
pastangų.
Kaip tik todėl, pabrėžė M.Margelovas, Rusija visada pasisakė už
kompleksinį Artimųjų Rytų problemų sprendimą.
Senatoriaus nuomone, galbūt jau laikas rengti tarptautines konferencijas,
kuriose tokie konfliktai būtų nagrinėjami ne siaurai, atskirai paėmus, bet
būtų susisteminta apskritai padėtis šiame regione.
Pernelyg daug interesų susikerta regione, todėl kartais būna sunku
įžvelgti tikrąsias, gilesnes konflikto priežastis. „Todėl kiekvienas iš
pažiūros lokalus padėties Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimas kelia grėsmę
globaliniam stabilumui“, - mano M.Margelovas.