Dingstimi parengti kreipimąsi į generalinę prokuratūrą tapo V.Putino
interviu Prancūzijos laikraščiui „Monde“.
„Iš interviu matyti, kad vesti derybas atsisakyta ir nuspręsta pasirinkti
jėgos variantą prezidentui pritarus“, - pareiškė organizacijos „Beslano
balsas“ viena iš pirmininkių Ela Kesajeva, informuoja „BBCRussian.com“.
Interviu „Monde“ V.Putinas, atsakydamas į vieną iš klausimų, mestelėjo
frazę, kuri papiktino šią organizaciją.
„Mes turėjome užkirsti kelią bandymams destabilizuoti padėtį Rusijoje. Ir
bet kuri pasaulio šalis, jei tik ji daro nuolaidų teroristams, galiausiai
patiria didesnių nuostolių nei tie, kurie neišvengiami per specialiąsias
operacijas. Galiausiai tai sužlugdo valstybę ir padidina aukų skaičių“, -
pareiškė V.Putinas.
Atsisakius derybų, pasak E.Kesajevos, įkaitai buvo pasmerkti mirčiai.
Ji taip pat mano, kad V.Putino žodžiai įrodo, jog būtent jis asmeniškai
vadovavo įkaitų išlaisvinimui.
„Akivaizdu, jog buvęs prezidentas keletą metų klaidino nukentėjusiuosius,
ir tai, kad šis žmogus pradeda mokyti kitas specialiąsias tarnybas, kaip
užkirsti kelią teroro aktams, - kelia pasipiktinimą“, - cituoja E.Kesajevos
žodžius „Echo Moskvy“.
Tuo pat metu „Beslano balsas“ nesitiki, kad esant dabartinei teismų
sistemai prieš V.Putiną bus pradėtas rimtas tyrimas.
„Kitos išeities mes neturime. Mes norime atvirai pareikšti, kad buvusio
prezidento veiksmuose įžvelgiame nusikaltimo požymių ir prašome juos
ištirti. Mes visiškai įsitikinę, kad bent jau už aplaidumą Putinas būtų
patrauktas atsakomybėn, jei Rusijoje būtų atliktas objektyvus tyrimas“, -
kalbėjo E.Kesajeva.
Generalinės prokuratūros atsakymą Beslano motinos ketina įsegti į bylą,
kuri bus nagrinėjama Strasbūre.
Beslano tragedija
Beslano 1-ąją vidurinę mokyklą 2004 metų rugsėjo 1 dieną užgrobė grupė
smogikų, kurie paėmė įkaitais daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių ir pareikalavo,
kad Rusija išvestų iš Čečėnijos savo pajėgas. Įkaitų drama baigėsi tik
rugsėjo 3-ąją. Per šį siaubingą teroro aktą žuvo daugiau kaip 300 įkaitų,
įskaitant 186 vaikus ir 145 suaugusius, taip pat 31 iš 32 įkaitų grobikų,
sužeista daugiau kaip 700 įkaitų.
Aukų giminaičiai ir daugelis paprastų rusų mano, kad pareigūnai nuslėpė
tai, kas iš tikrųjų įvyko 2004 metų rugsėjo 3-iąją, kai federalinės pajėgos
šturmavo mokyklą ir kai per susišaudymą su įkaitų pagrobėjais žuvo šimtai
žmonių.
Buvę kaliniai susivienijo į organizaciją „Beslano balsas“ ir be perstojo
reikalauja visapusiškai ištirti teroro akto aplinkybes.
Žmogaus teisių gynėjų nuomone, valdžia persekioja organizaciją dėl
politinių motyvų.
„Viskas vyksta dėl to, jog „Beslano balsas“ deda visas pastangas, kad
nenusloptų tokios daugybės vaikų ir suaugusiųjų žūties teroristų užgrobtoje
mokykloje priežasčių tyrimas, - mano Maskvos Helsinkio grupės pirmininkė
Liudmila Aleksejeva. - „Beslano balsas“ neleidžia užgniaužti šios temos.
Todėl su šiomis nelaimingomis moterimis, praradusiomis vaikus, kovojama
administraciniais metodais, naudojant valstybės ir teismų sistemos galią“.