Dėl trečiadienį vakare įvykusio vandens iš pirminės aušinimo sistemos
nutekėjimo Slovėnijos Krško atominėje elektrinėje vienintelį šios 25 metus
veikiančios elektrinės reaktorių teko sustabdyti nenumatytiems remonto
darbams.
„Poveikio aplinkai nėra, reikalas kontroliuojamas“, - sakė Slovėnijos
branduolinio saugumo administracijos vadovas Andrejus Stritaras, kuris
nurodė, kad Krško elektrinė nedirbs „kelias dienas“.
Nuotėkis Krško elektrinėje įjungė Bendrijos skubaus keitimosi informacija
apie radiologinį pavojų sistemos (ECURIE) mechanizmą, ir Europos Komisija
15 val. 38 min. Grinvičo (18 val. 38 min. Lietuvos) laiku apie šią problemą
informavo visas 27 Europos Sąjungos (ES) valstybes.
Antradienį ryte 9 val. 30 min. Čekijoje, 35 metus veikiančioje Dukovanų
atominėje elektrinėje, automatinė saugumo sistema nutraukė vieno iš keturių
reaktorių, nes vienas darbuotojas per klaidą užsuko aušalo vamzdžius.
Tas incidentas jokio poveikio aplinkai taip pat nepadarė, lenkų
dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė elektrinės atstovas Petras Spilka. Tačiau
į dangų virš reaktoriaus pastato pakilo balsų garų debesis.
Šie du aliarmai kilo tokiu metu, kai Europos Komisija drauge su atomine
industrija siekia padidinti visuomenės pasitikėjimą šiuo sektoriumi po ilgos
investavimo pertraukos, prasidėjusios po 1986 metų Černobylio katastrofos.
„Žinoma, branduolinė energija gali labai prisidėti prie kovos su klimato
kaita“, - gegužės pabaigoje, Europos branduolinės energetikos forume Prahoje
sakė Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso .
„Branduolinė energija taip pat padeda didinti ES energijos tiekimo
saugumą, didina mūsų energijos šaltinių diversifikaciją ir mažina mūsų
priklausomybę nuo importuojamų (gamtinių) dujų“, - pažymėjo jis.
ES turi 152 branduolinius reaktorius 15-oje valstybių, kurie patenkina 14
proc. Bendrijos energijos poreikių. Tačiau iki 2020 metų ši rinkos dalis
turi sumažėti, nepaisant šešių naujų reaktorių, kurie iki 2015 metų turėtų
būti paleisti Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir
Slovakijoje.
Priešiška visuomenės nuomonė yra svarbi nepakankamo investavimo
priežastis. Dėl susirūpinimo saugumu ir branduolinių atliekų utilizavimu tik
20 proc. visų ES piliečių pritaria branduolinei energijai.
Visuomenės nervingumas trečiadienį akivaizdžiai pasireiškė Lenkijoje ir
Ukrainoje, kur kai kuriose interneto naujienų svetainėse cirkuliavo gandai
apie radioaktyvumo padidėjimą Černobylyje ir Lenkijos pietryčiuose.
Dėl šio netikro pavojaus žmonės skambino į pagalbos tarnybas ir
klausinėjo, ar saugu eiti iš namų į lauką, o Ukrainos vyriausybė vėliau
paskelbė pareiškimą, kad radiacinis fonas šalyje yra normalus.