Niekas neginčija istorinės Baracko Obamos pergalės
Demokratų partijos kandidato rinkimuose. Nors dar prieš pusę amžiaus beveik
visuose JAV Pietuose jis būtų priverstas autobuse sėdėti už baltųjų, pačiame
gale, ir negalėtų valgyti kai kuriuose restoranuose.
„Tiems mūsų, kurie tai patyrė, - o vyresnių nei 50 metų juodųjų
amerikiečių, kurie gerai prisimena tą baisią netolerancijos sistemą, yra
milijonai - ši diena yra šventė“, - sakė Niujorke įsikūrusio Kolumbijos
universiteto istorijos profesorius Manningas Marable'as.
Daugelis amerikiečių mano, kad B.Obamos, kurio motina yra baltoji, o
tėvas - juodaodis iš Kenijos, pergalei sąlygas sudarė kovos už pilietines
teises lyderio Martino Lutherio Kingo jaunesniojo
nutiestas kelias.
M.L.Kingas 7-ajame dešimtmetyje vadovavo taikiems protestams, kurie
privertė Ameriką spręsti rasinės nelygybės klausimą.
„Tikrai tikiu, kad išgyvename rasės naštos nusimetimo procesą. Tai pati
aiškiausia žinia, kad Amerika žengia keliu išties tarprasinės demokratijos
sukūrimo link“, - MSNBC sakė Džordžijai atstovaujantis Atstovų Rūmų narys,
demokratas Johnas Lewisas, kuris ir pats buvo pilietinių
teisių aktyvistas.
Vienintelis kitas juodaodis amerikietis, priartėjęs prie JAV nacionalinės
politikos viršūnės, buvo M.L.Kingo sekėjas Jesse'as Jacksonas, kuris 1988 metais kovoje už Demokratų partijos kandidato vardą pralaimėjo Michaelui Dukakisui.
Kad afroamerikietis atsidurtų pozicijoje, kur Baltieji rūmai ranka
pasiekiami, vyko ilgas ir lėtas procesas.
Jungtinės Valstijos vis dar smarkiai atsilieka nuo kai kurių kitų šalių
pagal atstovavimą mažumoms nacionaliniu lygiu.
Moterys jau seniai kartais vadovauja tokioms šalims, kaip
Vokietija, Didžioji Britanija, Indija, Izraelis ir Liberija, bet šioje
supervalstybėje visi 43 valdę prezidentai buvo baltieji vyrai - nuo George'o
Washingtono iki George'o W.Busho.
Juodaodžių amerikiečių yra maždaug 40 mln. - kiek mažiau nei ispaniškai
kalbančių amerikiečių. Iš viso JAV gyvena 300 mln. žmonių.
Nauja era?
Daugelis afroamerikiečių yra vergų, kurie buvo išvaduoti po XIX
amžiaus 7-ajame dešimtmetyje įvykusio pilietinio karo, palikuonys. Kai kurie
6-ojo ir 7-ojo dešimtmečio rasinių neramumų periodu užaugusių juodaodžių
B.Obamą laiko ne rasinės atskirties pabaiga, o tik žingsniu ilgame kelyje.
„Mes dar neatėjome, - sakė M.L.Kingo įsteigtos Pietų krikščionių lyderių
konferencijos prezidentas Charlesas Steele'as. - Privalome
toliau eiti, dalyvauti demonstracijose ir protestuose už teisingumą ir
lygybę.“
Ar B.Obama pradeda naują erą, kai juodaodžiai ir moterys bus išties lygūs
su baltaisiais vyrais? Jis gali padėti tai pasiekti, bet negali to padaryti
vienas, sakė Niujorko miesto universiteto Hunterio koledžo
sociologijos pofesorė Erica Chito Childs, kuri 2005
metais parašė knygą apie tarprasinius santykius.
„Vienas žmogus negali to padaryti, - sakė ji. - Nežinau, ar tai iš
tikrųjų pakeis žmonių įsitikinimus. Iš tiesų, kartais tokie dalykai iškelia
rasizmą ir seksizmą.“
Ekspertai sutinka, kad rasė bus veiksnys per lapkritį įvyksiančius JAV
prezidento rinkimus. Daugelis klausia, ar galiausiai pakankamai baltųjų
amerikiečių balsuos už B.Obamą, kad jis įveiktų respublikoną Johną McCainą.
„Visuotiniai rinkimai yra Rorschacho testas sužinoti, kiek
sistemoje politiniu lygiu dar yra rasizmo“, - sakė George'o Washingtono
universiteto profesorius Stephenas Hessas.
Kolumbijos universiteto profesorius M.Marable'as sakė, kad nesvarbu,
laimės B.Obama ar ne, jis pralaužė barjerą ir pateikė simbolį, kad Amerika
smarkiai nutolo nuo savo segregacinės praeities.
„Pralauždami šį barjerą galime iš naujo įsivaizduoti Amerikos demokratiją
taip, kad ji tesėtų visą savo pažadą. Per daug tuo nesižavint - tai
nuostabus dalykas“, - sakė jis.