Kinijos sprendimas surengti oficialų septintąjį nuo 2002 metų derybų ratą
laikomas reakcija į tarptautinį pasmerkimą dėl griežtų priemonių, kuriomis
kovo mėnesį buvo slopinamos riaušės Tibete.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris ypač
garsiai kalbėjo apie tą riaušių slopinimą, pirmadienį sakė, kad jo
dalyvavimas olimpiados atidarymo ceremonijoje rugpjūčio mėnesį priklausys
nuo Kinijos derybų su Tibeto dvasinio lyderio tremtyje Dalai Lamos
pasiuntiniais pažangos.
Pekinas kaltino Dalai Lamą neramumų kurstymu Tibete, kur riaušės
prasidėjo kovo 14-ąją, po keturias dienas trukusių taikių protestų prieš 57
metus trunkantį kinų valdymą.
Šių neramumų, kurie išplito ir į kitus tibetiečių gyvenamus Vakarų
Kinijos regionus, slopinimas išprovokavo protestus visame pasaulyje,
aptemdžiusius mėnesį trukusį olimpinio deglo nešimą aplink pasaulį.
„Tikimasi, kad šis derybų ratas prisidės prie šio ilgai rusenančio
klausimo sprendimo dialogu, visų Kinijos Liaudies Respublikos tautybių
stabilumo, vienybės ir darnos vardan“, - sakoma pirmadienį Indijoje
apskelbtame Dalai Lamos pareiškime.
Kinija ne kartą kaltino Dalai Lamą tuo, kad jis siekia nepriklausomybės
savo tėvynei, tačiau jis pats sako, kad nepritaria Tibeto nepriklausomybei
ir nori „realios ir prasmingos autonomijos“.
Jis taip pat apkaltino Pekiną savo žmonių teisių pažeidinėjimu.
Antradienį prasidėsiančios derybos, kurios, pasak tibetiečių, truks dvi
dienas, rengiamos po neoficialių diskusijų, kurios gegužės 4 dieną įvyko
Kinijos Šendženo mieste, pasauliui spaudžiant atnaujinti dialogą.
Kinija tvirtina, kad neramumus slopino santūriai, ir apkaltino
„riaušininkus“ ir „sukilėlius“ nužudžius 21 žmogų.
Tibeto vyriausybė tremtyje sako, kad dėl kinų taikytų priemonių žuvo 203
tibetiečiai, o dar maždaug tūkstantis buvo sužeisti. Kinija tvirtina, kad
žuvo tik vienas riaušininkas.