Svarstymai ESBO PA Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų
komitete prasidėjo dar antradienį. Juose Ukrainos atstovas Olehas Bilorusas
pabrėžė, jog jo siūloma rezoliucija, kuria pripažįstama, kad stalinistinis
režimas specialiai sukėlė badą, vadinamąjį holodomorą, nėra adresuota
konkrečiai valstybei.
Tuo norėta pasakyti, kad holodomoro pripažinimas nėra priekaištas
Rusijai, kuri, remiantis tarptautine teise, yra pasiskelbusi Sovietų
Sąjungos teisių perėmėja.
„Tai nenukreipta prieš jokią šalį, nes šiandienos karta negali atsakyti
už buvusias kartas. Tai yra skiriama atminti, pripažinti, paminėti ir
neužmiršti“, - posėdyje kalbėjo O.Bilorusas.
Ukrainiečių rezoliucijai į komiteto darbotvarkę kelią praskinti padėjo ir
Lietuva, nes Lietuvos delegacija parėmė klausimo įtraukimą į darbo planą.
Lietuvos atstovas, Seimo narys Raimondas Šukys kalbėdamas trečiadienį
atkreipė dėmesį ir į Lietuvoje sovietų okupacijos metu vykdytus trėmimus,
per kuriuos Lietuva neteko apie 132 tūkst, gyventojų, nors visiškai tikslus
1941-1952 metais vykdytų trėmimų aukų skaičius nėra nustatytas.
Rusijos atstovai, skirtingai nei buvo tikėtasi, neišreiškė aštrios
nuomonės.
Ukrainos parlamento Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto
pirmininko O.Biloruso pasiūlytoje rezoliucijoje, kuriai trečiadienį buvo
pritarta, holodomoras, arba dirbtinis badas, susiejamas su stalinistinio
Sovietų Sąjungos režimo žiaurumais, o iš visų ESBO valstybių Astanoje
susirinkę parlamentarai skatinami savo šalyse priimti teisės aktus,
pripažįstančius holodomoro egzistavimą.
Jungtinių Tautų (JT) Švietimo ir mokslo organizacija savo ruožtu jau yra
pripažinusi, kad sovietai 1932-1933 metais specialiai sukėlė badą Ukrainoje,
kurio metu žuvo apie 10 mln. žmonių.
Didysis Ukrainos badas - holodomoras - prasidėjo 1932-ųjų balandį ir
truko iki 1933-iųjų lapkričio. Šiuo laikotarpiu sovietų valdžia nustatė
praktiškai neįgyvendinamus grūdų paruošų planus. Pasak O.Biloruso, per 17
mėnesių Ukrainoje žuvo nuo 8 iki 10 mln. žmonių, po 12 tūkst. jų mirdavo
kasdien.
Tikslus aukų skaičius nežinomas iki šiol, nes po kelerių metų vykusio
Sovietų Sąjungos gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti.
Badas apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Jo išvengė tik
dabartinės Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai.
Šie įvykiai Ukrainoje pirmąsyk teisiškai įvertinti 20 amžiaus devintajame
dešimtmetyje: Ukrainos išeivijos pastangomis sukurta JAV Kongreso komisija
1986 metais mirtį iš bado 1932-1933 metais Ukrainoje pavadino genocidu.
2006 metais Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo holodomoras
pripažintas ukrainiečių tautos genocidu. Ukrainos holodomorą pripažįsta vis
daugiau pasaulio valstybių. Atitinkamus aktus jau priėmė ir Lietuvos Seimas,
kuris 2005 metais priimtu pareiškimu pripažino, kad 1932-1933 metais Stalino
totalitarinis režimas vykdė sąmoningą, kruopščiai suplanuotą ukrainiečių
tautos genocidą.
Ukrainos prezidentas 2008-uosius paskelbė Ukrainos 1932-1933 m.
holodomoro aukų atminimo metais.