Abu lyderiai, draugiškai vadinantys vienas kitą vardu, per savo pirmąjį
susitikimą akis į akį nuo to laiko, kai D.Medvedevas gegužę perėmė
prezidento įgaliojimus iš Vladimiro Putino, taip pat akcentavo savo
bendradarbiavimą siekiant diplomatinėmis priemonėmis išspręsti ginčus su
Iranu ir Šiaurės Korėja dėl jų branduolinių programų.
„Yra temų, dėl kurių darome pažangą, tokių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja.
O yra klausimų, kuriais mes, deja, apmirėme ir poslinkio nėra“, - sakė
D.Medvedevas per pokalbį, įvykusį Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių
susitikimo Japonijoje užkulisiuose.
„Konkrečiai tai pasakytina apie kai kuriuos Europos reikalus,
priešraketinės gynybos klausimus, kai kuriuos kitus“, - sakė D.Medvedevas
pirmadienį įvykusioje bendroje spaudos su JAV lyderiu ir pridūrė, kad mato
„galimybę susitarti ir šiomis temomis“.
„Nors yra tam tikrų nesutarimo sričių, taip pat yra sričių, kuriose,
žinau, galime dirbti drauge bendram labui, - sakė JAV prezidentas. - Man jis
pasirodė sumanus vaikinas, kuris labai gerai supranta šiuos reikalus“.
„Iranas yra viena sritis, kurioje Rusija ir Jungtinės Valstijos anksčiau
glaudžiai bendradarbiavo ir toliau glaudžiai bendradarbiaus, kad įtikintų tą
režimą atsisakyti troškimo sodrinti uraną“, - pridūrė jis.
„Man visiškai patogu kalbėtis apie tai su George`u“, - sakė naujasis
Rusijos prezidentas apie Amerikos lyderį, kuris baigia savo kadenciją.
Septyneri metai po to, kai G.W.Bushas pareiškė, kad per pirmą susitikimą
su V.Putinu pažvelgė jam į akis, pamatė jo akyse „sielą“ ir pajuto
pasitikėjimą juo, JAV lyderis atsisakė panašiai įvertinti naująjį Rusijos
vadovą.
„Nesėdėsiu čia ir neužsiiminėsiu šio žmogaus psichoanalize, bet pasakysiu
jums, kad jis yra labai ramus, pasitikintis savimi, - sakė G.W.Bushas. -
Galite nesutikti su tuo, ką jis jums sako, tačiau bent jau žinote, kad jis
tuo tiki“.
Nuo to laiko padėtis smarkiai pasikeitė - Vašingtono ir Maskvos
tarpusavio santykiai vėl įgavo rungtyniavimo atspalvį, bet G.W.Bushas
pabrėžė geranorišką požiūrį į V.Putino įgaliojimų perėmėją, padėkodamas
„Dmitrijui už gerą sutikimą“.
Vėliau D.Medvedevo patarėjas diplomatijos klausimais Sergejus Prichodka
sakė, jog Rusijos prezidentas perspėjo G.W.Bushą, kad JAV priešraketinio
skydo elementų dislokavimas Lietuvos teritorijoje būtų „absoliučiai
nepriimtinas“.
Vienas JAV pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad Vašingtonas sudarė
preliminarų susitarimą su Varšuva dėl prieštaringai vertinamo priešraketinio
skydo elementų dislokavimo Lenkijos teritorijoje.
JAV nori Lenkijoje pastatyti 10 raketų gaudytuvų, o kaimyninėje Čekijoje
- radiolokatorių bazę. Šis „skydas“ turėtų apsaugoti nuo vadinamųjų
piktadarių valstybių, tokių kaip Iranas, galimų atakų.
Rusija mano, kad priešraketinis skydas kelia grėsmę jos saugumui, ir
grasina nutaikyti raketas į Centrinę Europą, jeigu ten bus dislokuotos PRG
dalys. Vašingtonas į tai atsako, kad dešimt raketų-gaudytuvų negali būti
atsvara Rusijos branduoliniam arsenalui.
Tačiau Pentagono atstovas Geoffas Morrellas (Džefas Morelas) prieš tą
preliminarų susitarimą su Varšuva leido suprasti, kad Lenkija nėra
vienintelė galima „skydo“ elementų vieta.
„Yra kelios Europos šalys, kuriose galėtų būti (raketų) gaudytuvai, ir
Lietuva yra viena iš jų“, - žurnalistams Vašingtone sakė G.Morrellas.
Vašingtonas ir Varšuva derybas šiuo klausimu pradėjo pernai gegužę, bet
jos vyko lėtai dėl Lenkijos reikalavimų suteikti nemažą paramą jos
ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti.
„Bet koks raketinės gynybos įrenginys, nesvarbu, kurioje Europos
(vietoje), nėra grėsmė Rusijai“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas Gordonas
Johndroe (Gordonas Džondras), kuris visas diskusijas apie bazes Lietuvoje, o
ne Lenkijoje, pavadino pernelyg ankstyvomis.
G.W.Busho kadencija baigsis mažiau nei po 200 dienų, ir šis Japonijoje
vykstantis G-8 viršūnių susitikimas jam yra paskutinis, o D.Medvedevas šiame
elitiniame turtingų valstybių klubo susirinkime debiutuoja.
„Priminiau jam, kad, taip, pasitraukiu, bet ne anksčiau kaip po šešių
mėnesių ir kad finišo link bėgu visu greičiu. Tad drauge daug ką galime
pasiekti, ... daug svarbių klausimų“, - sakė JAV lyderis.
Be PRG, prezidentai aptarė pokalbyje padėtį Irano klausimą, prekybą ir
investicijas, taip pat padėtį atskilusioje nuo Gruzijos nepripažintoje
Abchazijos respublikoje, kuri pateko į Rusijos įtakos zoną.
Pasak amerikiečių pareigūnų, G.W.Bushas, kaip tikėtasi, dar turėjo
išdėstyti JAV nuogąstavimus dėl įstatymo valdžios ir demokratijos būklės
Rusijoje, taip pat savo paramą Rusijos priėmimui į Pasaulinę prekybos
organizaciją.
Jaunatviškos išvaizdos D.Medvedevas, kuriam - 42 metai ir kuris yra
pelnęs atviro žmogaus reputaciją, yra kitoks veikėjas nei jį globojęs
V.Putinas, kuris dabar dirba Rusijos premjero poste.
D.Medvedevo politika nelabai skiriasi nuo V.Putino, taip pat ir dėl JAV
planų dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą, kuri, pasak Vašingtono,
turi saugoti nuo Irano ir Šiaurės Korėjos grėsmės.
JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice kitą savaitę
turi nuvykti į Čekiją pasirašyti susitarimo dėl priešraketinio skydo
radiolokatorių bazės dislokavimo šioje šalyje ir gali užsukti į kaimyninę
Lenkiją pasirašyti pakto, pagal kurį Lenkijoje būtų dislokuota 10 raketų
gaudytuvų, sako JAV pareigūnai.
Jungtinės Valstijos priešraketinio skydo elementus centrinėje Europoje
nori dislokuoti iki 2011-2013 metų, tačiau nerimaujama dėl jų poveikio
santykiams su Rusija, kuri šiuos planus vadina grėsme savo saugumui.