D.Britanijos ir Rusijos lyderiai nepašalino nesutarimų per pirmąjį susitikimą

Daug kas tikėjosi, kad per derybas abiejų valstybių lyderiai pasistengs sureguliuoti konfliktą dėl bendros Rusijos ir Britanijos įmonės TNK-BP ir išspręsti Britų tarybos, kuris Maskvai spaudžiant uždarė savo biurus dviejuose Rusijos miestuose.

D.Medvedevas ir G.Brownas pažymėjo dideles Rusijos ir Britanijos ryšių galimybes, bet jiems nepavyko pasiekti proveržio ginčijamais klausimais, temdančiais abiejų šalių santykius.

D.Medvedevo padėjėjas užsienio politikos klausimais Sergejus Prichodka pranešė žurnalistams, kad G.Brownas išdėstė savo požiūrį į esamas problemas, kai D.Medvedvas pateikė paaiškinimus ir paragino premjerą daugiausia dėmesio skirti galimybėms gerinti santykius ir plėtoti ilgalaikį bendradarbiavimą.

Atėjus į valdžią ankstesniam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2000 metais tarp Maskvos ir Londono užsimezgė nuoširdūs tarpusavio santykiai. Tačiau jie pablogėjo, kai Rusija apkaltino Britaniją suteikus politinį prieglobstį kremliaus varžovams, tarp jų oligarchui Borisui Berezovskiui.

Santykiai itin pašlijo, kai Rusija atsisakė išduoti Londonui verslininką Andrejų Lugovojų, kurį britų policija įtaria nunuodijus buvusį Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, žuvusį Londone 2006 metais.

Netrukus po politinių santykių pablogėjimo Rusijos pareigūnai apkaltino Britų tarybą, propaguojančią Britanijos kultūrą ir švietimą užsienyje, įstatymų pažeidimais. Netrukus kilo konfliktas įmonėje TNK-BP, taip pat abi šalys išsiuntė po kelis viena kitos diplomatus.

„Žinoma, ministras pirmininkas iškėlė tris pagrindinius neišspręstus klausimus, kurių yra Rusijoje: tai Litvinenkos byla, tai, kas yra susiję su BP, ir klausimai, susiję su Britų taryba“, - sakė žurnalistams G.Browno atstovas.

„Aišku, jog mes nesirengiame išspręsti visas šias problemas per vieną susitikimą, bet svarbu, kad turėtume konstruktyvius santykius su Rusija, tai leis mums iškelti ir apsvarstyti kai kuriuos šių sunkių klausimų“, - pridūrė jis.

Bendrą Rusijos ir Britanijos įmonę TNK-BP 2003 metais pariteto pagrindais įsteigė Britanijos bendrovė BP ir Rusijos milijardierių grupė remiant Kremliui. Kelerius metus ji buvo pavyzdys bendrosioms įmonėms, rodydama gerus operacijų ir finansų rezultatus.

Tačiau šįmet tarp TNK-BP akcininkų kilo didelis konfliktas dėl tolesnės bendrovės raidos ir jos valdymo, kai bendraturčiai Rusijoje apkaltino bendrosios įmonės vadovą laikantis daugiausia D.Britanijos bendraturčių interesų.

Bendrovei buvo pateikta mokesčių pretenzijų ir virtinė kitų kaltinimų, o specialiosios tarnybos padarė kratas jos biure. Tai privertė daugelį analitikų manyti, kad Kremlius daro spaudimą šiai įmonei, siekdamas gauti dalį joje.

Vakarai mano, jog konfliktas įmonėje TNK-BP yra patikrinimas D.Medvedevui, kuris, ateidamas į valdžią gegužę, pažadėjo pasiekti, kad šalyje būtų įstatymų viršenybė.

Kremlius neigia, jog yra susijęs su tuo, kas vyksta Rusijos ir Britanijos bendrovėje, ir sako, kad nesikiš į ginčą, vadindamas jį vien komerciniu.

Pernai Tony Blairas, tuometinis Britanijos ministras pirmininkas, įspėjo V.Putiną artėjant ankstesnio Didžiojo aštuoneto susitikimui, kad užsienio investuotojai gali palikti Rusiją, jeigu bus persekiojami.

G.Brownas itin pažymėjo labiausiai ginčijamą dalyką konflikte dėl TNK-BP - leidimų dirbti ir vizų išdavimo bendrosios įmonės darbuotojams iš Britanijos sunkumus.

Pasak S.Prichodkos, D.Medvedevas sakė, jog visi turi laikytis taisyklių, kurios panašios į ES veikiantį reglamentą, o tai rodo, kad Rusija nepasirengusi daryti nuolaidų.

G.Browno atstovas taip pat pabrėžė, jog konfliktas pirmiausia yra komercinio pobūdžio, bet pasakė, kad D.Medvedevas patikino G.Browną, jog BP darbuotojų prašymai išduoti vizą bus nagrinėjami įprasta tvarka.

Nepaisydamas nesutarimų G.Brownas sakė, kad bendradarbiauti su Maskva yra pagrindo: „Yra to, ką darome Artimuosiuose Rytuose, ką darome dėl Irano ir kaip galime įtikinti Iraną, kad branduolinio ginklo kūrimas neatitinka jo interesų, sąlyčio taškų“.

S.Prichodka ir G.Browno atstovas sakė, kad didžiausia derybų dalis buvo skirta tarptautiniams klausimams, tarp jų energetikos saugumui, maisto krizei ir finansų krizei įveikti.