Įstatymo projekte numatytas imunitetas atgaline data telekomunikacijų
firmoms, kurios padėjo vyriausybei be orderių klausytis pokalbių po 2001
metų rugsėjo 11-osios atakų. Tai buvo svarbus Baltųjų rūmų reikalavimas.
Šis įstatymo projektas išprovokavo įnirtingus pilietinių laisvių
šalininkų, kurie teigia, kad jis griauna vyriausybės galių kontrolę, ir
žvalgybininkų, kurie baiminasi, kad šis ginčas mažina jų galimybes užkirsti
kelią teroro išpuoliams, debatus.
Už įstatymo projektą balsavo 69 senatoriai, o prieš jį - 28. Prieš tai
jie blokavo kelis bandymus sumažinti atgaline data taikomą imunitetą
telekomunikacijos firmoms.
G.W.Bushas sakė, kad naujasis įstatymas padės JAV žvalgybos agentūroms „sužinoti, su kuo kalbasi teroristai, ką jie sako ir ką jie planuoja“.
„Šis įstatymas svarbus Amerikos saugumui. Jis smarkiai vėluoja“, -
Baltųjų rūmų Rožių sodelyje sakė prezidentas, sugrįžęs po Didžiojo aštuoneto
(G-8) viršūnių susitikimo Japonijoje.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų G.W.Bushas leido Nacionalinei saugumo agentūrai tais atvejais, kai įtariamos sąsajos su teroristais, slapta
klausytis telefoninių pokalbių su užsieniu ir tikrinti elektroninius
laiškus, siunčiamus iš užsienio ar į užsienį.
Pasiklausymas vyko be specialaus teismo, įsteigto pagal 1978-ųjų užsienio
žvalgybos įstatymą (FISA) vyriausybės pasiklausymo operacijoms Jungtinėse
Valstijose prižiūrėti, leidimo.
Ta programa, apie kurią buvo sužinota 2005 metais, papiktino visuomenę.
Oponentų tvirtinimu, JAV privatumo garantijos reiškia, kad žvalgybos
agentūros turėtų siekti minėto teismo orderių tokiam šnipinėjimui šalies
viduje.
Šis Kongreso demokratų lyderių ir Baltųjų rūmų ginčas įgavo papildomą
politinę reikšmę kandidatui į prezidentus Barackui Obamai (Barakui Obamai)
atšaukus savo nepritarimą šiai priemonei ir parėmus kompromisą, pasiektą
Atstovų Rūmuose.
Privatumo gynėjai smarkiai nusivylė. „Tai neišmatuojama tragedija“, -
sakė Kevinas Bankstonas iš organizacijos „Electronic Frontier Foundation