Europos Parlamentui Strasbūre dėstydamas savo prioritetus šiam pusmečiui,
kai jo šalis pirmininkaus Bendrijai, N.Sarkozy taip pat perspėjo, kad
Airijai praėjusį mėnesį atmetus Lisabonos sutartį iškilo grėsmė ir plėtros
proceso ateičiai.
Pasak jo, tai, kad Airija atmetė reformų sutartį, neturi nuvesti prie
„kažkokios institucinės muilo operos".
„Visi esame smarkiai atsakingi", - sakė jis europarlamentarams, aklavietę
dėl sutarties, kuri turėjo pagerinti ES funkcionavimą, pavadindamas
„kritiniu momentu Europai".
„Liepos 21 dieną nuvyksiu į Airiją klausytis, kalbėtis ir rasti
sprendimų", - sakė N.Sarkozy. - Prancūzija ... pasiūlys metodą ir tikiuosi
sprendimo ... spalį ar gruodį".
Airijos rinkėjams per birželio 12 dienos referendumą atmetus Lisabonos
sutartį, iškilo pavojus ES reformų planui, nes jį turi ratifikuoti visos 27
bloko narės.
Šia sutartimi siekiama reformuoti ES institucijas, Bendrijai 2004 metais
išaugus nuo 15 iki 27 narių - priėmus daugiausia buvusias komunistinio bloko
šalis.
N.Sarkozi tvirtino, kad vykdant Europos projektą nereiktų palikti jokios
šalies.
„Galbūt vieną dieną busime priversti (sutikti su) ... dviejų greičių
Europa, bet tai bus paskutinė išeitis, - sakė N.Sarkozy, kuris neseniai
sugrįžo iš Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimo Japonijoje. -
Privalome suburti visus. Europos šeimą sudaro 27 valstybės. Negalime nieko
palikti".
Jis perspėjo: „Negalime spausti savo draugų airių, tačiau turime žinoti,
su kokiomis gairėmis 2009 metais organizuosime Europos rinkimus".
N.Sarkozy atmetė galimybę derėtis dėl naujos sutarties ir sakė, kad jei
Europa negali žengti į priekį su Lisabonos sutartimi, ji turės apsieiti su
Nicos sutartimi, kuri 2002 metais buvo galutinai sudaryta kaip laikina
priemonė, kad plėtra galėtų tęstis.
Pasak jo, 2004 metais blokas 10 naujų narių priėmė be būtinos institucijų
reformos.
„Visada apgailestavau dėl to, kad Europa nebuvo tokia išmintinga, kad
susikurtų teisingas institucijas prieš jos išplėtimą. Tai buvo klaida ...
Noriu tvirtai pasakyti, kad daugiau tokių klaidų privalome nedaryti", -
pažymėjo N.Sarkozi.
„Jokios naujos sutarties nebus. Arba Lisabona, arba Nica", - sakė
Prancūzijos prezidentas, kurio kalba buvo palydėta plojimais atsistojus.
Be Airijos, didžiausios kliūtys sutarčiai, kuri turėjo pakeisti prieš
trejus metus atmestą Europos konstituciją, yra Lenkija ir Čekija, ypač -
euroskeptiški jų lyderiai.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis praėjusią
savaitę sakė, kad neratifikuos ES reformų sutarties, jei Airija nepatvirtins
jos per naują referendumą, o Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas vykdo
aktyvią kampaniją prieš ratifikavimą.
L.Kaczynskiui, kuris nepasirašo ratifikavimo dokumento, nors jį
patvirtino abeji parlamento rūmai, N.Sarkozy turėjo ypatingų žodžių.
„Jis pats derėjosi dėl Lisabonos sutarties. Jis davė žodį ir tas žodis
turi būti gerbiamas. Tai ne politikos klausimas, tai - moralės klausimas", -
pareiškė Prancūzijos lyderis.
Čekijoje ratifikavimo procesas yra sustojęs kol Konstitucinis Teismas
nustatys, ar sutartis atitinka šalies konstituciją.
N.Sarkozi taip pat perspėjo, kad jei Lisabonos sutartis nebus
ratifikuota, sustos ES plėtros procesas. 2010 metais į Bendriją tikisi
įstoti Kroatija.
„Jei norime plėtros - o aš jos noriu - mums reikia naujų institucijų, -
tvirtino N.Sarkozi. - Tai Lisabona ir plėtra".
Nicos sutartis buvo paskubomis priimta siekiant sudaryti sąlygas 10 naujų
priėmimui 2004 metais, tačiau ji nebuvo pritaikyta tolesnei plėtrai.