Baiminamasi, kad laidojant 307 musulmonų, žuvusių per baisiausius nuo
Antrojo pasaulinio karo Europoje vykusius žiaurumus, gali įvykti prieš šią
religinę bendruomenę nukreiptų išpuolių. Šiuos nuogąstavimus sukėlė neseniai
paskelbtas Jungtinių Tautų (JT) tribunolo buvusiai Jugoslavijai sprendimas.
Nuo 15 iki 84 metų amžiaus nužudytųjų palaikai bus palaidoti
memorialinėse kapinėse rytiniame Sarajevo priemiestyje. Palaikai buvo
ekshumuoti masinėse kapavietėse pasibaigus 1992-1995 metais vykusiam
Bosnijos karui. Aukų tapatybė nustatyta pagal DNR tyrimus.
Praėjusią savaitę Tribunolo apeliacijų rūmai išteisino buvusį musulmonų
karinių pajėgų Srebrenicoje vadą Naserą Oričių, kuris buvo kaltinamas karo
nusikaltimais prieš serbus. Šis sprendimas sukėlė serbų įniršį.
Penktadienį rengiamoje ceremonijoje su likusiais gyvais žudynių
liudininkais ir aukų artimaisiais susitiks Bosnijos ir Hercogovinos trijų
narių Prezidiumo kroatų ir musulmonų atstovai Željko Komsičius ir Haris Silajdžičius.
Minėjime taip pat dalyvaus užsienio diplomatų delegacija, vadovaujama
įgaliotojo tarptautinio atstovo Miroslavo Lajčako,
tačiau į jį neatvyks nė vienas aukšto rango Bosnijos ir Hercegovinos serbų
pareigūnas.
2003 metais pastatytame memoriale iki šiol palaidota apie 2900
Srebrenicos žudynių aukų.
Žudynių vietoje, kurioje aptikta daugiau nei 60 masinių kapaviečių, dar
liko tūkstančiai palaikų, kurie turi būti ekshumuoti ir atpažinti.
Baigiantis Bosnijos karui serbų pajėgos užėmė JT pajėgų saugomą anklavą
ir išžudė jame apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis teisingumo teismas (TTT) ir JT karo
nusikaltimų tribunolas pripažino Srebrenicos žudynes genocidu.
Įtariami prieš trylika metų įvykdytų karo nusikaltimų planuotojai -
Bosnijos serbams vadovavęs Radovanas Karadžičius ir jo armijos vadas Ratko
Mladičius - tebėra laisvėje.
Po karo Srebrenica atiteko Serbijos respublikai, kuri kartu su musulmonų
ir kroatų gyvenama Bosnijos ir Hercegovinos federacija sudaro Bosnijos ir
Hercegovinos valstybę.