„Ciniška Rusijos vykdoma dalies Gruzijos teritorijos aneksija peraugo į
dar vieną ir itin pavojingą agresiją“, - sakoma Gruzijos užsienio politikos
žinybos pareiškime, išplatintame penktadienį.
Tbilisis pavadino „dar vienu agresijos aktu“ keturių Rusijos karinių oro
pajėgų lėktuvų skrydžius virš Pietų Osetijos teritorijos liepos 9 dieną.
Liepos 10 dieną Rusijos URM padarė pareiškimą, kuriame patvirtinamas
Rusijos karinių lėktuvų skrydžių virš šios nepripažintos teritorijos faktas.
Pasak Rusijos, tai buvo padaryta siekiant sumažinti padėties Gruzijos ir
Pietų Osetijos konflikto zonoje įtampą.
„Kaip parodė tolesnė įvykių raida, jau šis žingsnis leido atšaldyti
karštagalvius Tbilisyje ir užkirsti kelią situacijai rutuliuotis pagal jėgos
scenarijų, kurio tikimybė buvo daugiau nei reali“, - teigiama dokumente.
Gruzija mano, kad Rusija pažeidė respublikos oro erdvę.
„Atvira Rusijos agresija kelia grėsmę taikai ir saugumui ne tik
Gruzijoje, bet ir visame Kaukazo regione, - pabrėžė Gruzijos URM
penktadienį. - Gruzija naudoja visas jos turimas politines, diplomatines ir
teisines galimybes, kad visa pasaulio bendrija pateiktų adekvatų Rusijos
veiksmų prieš Gruziją įvertinimą“.
Pietų Osetijos vyriausybės pirmininko pirmasis pavaduotojas Borisas
Čočijevas pareiškė nuomonę, kad Rusijos lėktuvai „stebėjo situaciją“
nepripažintoje respublikoje, nes, kaip jis teigia, pagal visą konflikto
zonos perimetrą buvo išdėstyti artilerijos įrenginiai, ir Gruzija rengėsi
pulti Cchinvalį.
Savo ruožtu Gruzijos parlamento pirmininko pavaduotojas Michailas
Mašavarianis pareiškė: „Tai, kas įvyko, buvo Pietų Osetijos surengta
provokacija - iš pradžių buvo susprogdintas (Gruzijos) prezidento atstovo
Pietų Osetijoje Dmitrijaus Sanakojevo kortežas, po to buvo pagrobti keturi
Gruzijos gynybos ministerijos darbuotojai“.
Patikrinti šiuos teigimus iš nepriklausomų šaltinių nėra galimybės.
Gruzijos parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė pavedė tarptautinių
reikalų komitetui parengti oficialų pareiškimą dėl Rusijos kovinių lėktuvų
skrydžių virš Pietų Osetijos.
Drauge Tbilisis pabrėžė, kad neketina perkelti konflikto į karinę plotmę:
„Gruzija toliau eis taikaus konflikto sureguliavimo keliu, siekdama atkurti
šalies teritorijos vientisumą.
Ketvirtadienį Gruzija atšaukė savo ambasadorių Rusijoje pasikonsultuoti
dėl pastarųjų įvykių konflikto zonoje.
Liepos 9 dieną - per patį diplomatinio konflikto įkarštį - Tbilisį su
oficialiu dviejų dienų vizitu aplankė JAV valstybės sekretorė Condoleezza
Rice (Kondoliza Rais), kad apsvarstytų taip pat ir nepripažintų respublikų
klausimą.
C.Rice paragino Rusiją „būti šalimi, kuri dalyvauja išsprendžiant
problemą, o ne dar labiau ją paaštrina“.
Atsakydamas į tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas
susitikime su nepripažintos Abchazijos respublikos vadovu Sergejumi Bagapšu
pažymėjo, jog Maskva nuogąstauja dėl JAV pareiškimų, kad Gruzijos
pakvietimas prisijungti prie NATO narystės veiksmų plano gali padėti
išspręsti konfliktus Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.
„Vašingtonas, kaip aš galiu spręsti, labai tikisi, kad karo nebus - tai
būtų labai nemalonu prezidentui Bushui (Džordžui V.Bušui) ir visai
respublikonų administracijai“, - pakomentavo padėtį interviu BBC Rusų
tarnybai leidinio rusų kalba „Washington Profile“ redaktorius Aleksandras
Grigorjevas. Jis mano, kad Gruzija taip pat suinteresuota vien taikiai
spręsti klausimą.
A.Grigorjevo nuomone, „dar vienas karas Kaukaze, ir karas, kuriame
dalyvaus nauja sąjungininkų - JAV, Busho administracijai smogs labai
skaudžiai. Todėl tikriausiai Gruzija neitų į eskalaciją kariniu požiūriu.
Kai dėl politinių batalijų, tai šalys labai dažnai griebiasi kokių nors
demaršų, kad apgintų savo interesus“.
Drauge BBC pašnekovas pabrėžia, kad Vašingtonas vertina Rusijos karinės
aviacijos skrydžius kaip kitos valstybės suvereniteto pažeidimą.
„Rusijos prisipažinimas (jog vykdė skrydžius virš Gruzijos oro erdvės) -
tai pasipiktinimą keliantis faktas. To labai seniai nebuvo - bent jau nuo
šaltojo karo pabaigos laikų nieko panašaus Europoje nebuvo“, - pažymėjo
A.Grigorjevas.