Astanos užmojai pasaulį ir stebina, ir vilioja (video)

Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.

Lekiant tiesia it strėlė gatve iš Astanos oro uosto iki centro pirmiausia pro langus praskrieja stepių plotai.

Po to pasipila mažučiai kolektyvinių sodų nameliai. Ir galiausiai prieš akis iškyla Kazachstano sostinės architektūros stebuklai iš stiklo ir metalo.

Ant stulpų bei pastatų sienų plaikstosi plakatai ir vėliavos, kurios skelbia, kad Astanos gyventojai švenčia.

Kazachstano sostinė Astana visą praėjusią savaitę minėjo savo gyvavimo dešimtmetį.

Vakarais dangų nušviesdavo fejerverkai, skambėjo muzika ir dainos. Prie dangoraižių besisukiojantys bokštiniai kranai buvo apraizgyti girliandomis ir naktį švietė lyg Kalėdų eglutės.

„Čia stato verslo rūmus, o čia – universiteto kompleksą“, – vardijo taksistas, veždamas pro nesibaigiančias statybų aikšteles. Nors, žvelgiant iš paukščio skrydžio, apylinkės atrodo pelkėtos ir niūrios, vietos statyboms Astanoje apstu.

Pro dangoraižius vis dar nesunku pamatyti už jų plytintį horizontą – dulkėtas Azijos stepes. Čia oras vasarą įkaista iki 40 laipsnių karščio, o žiemą net tepalas stingsta į tirštą košę – spigina 40 laipsnių šaltis.

Bet užšąlantis tepalas ar dyzelinas kazachams – ne problema. Praėjusiais metais per dieną šalyje buvo išgaunama vidutiniškai 1,45 milijono barelių naftos, o Kazachstano nacionaliniame naftos fonde 2007 metų spalį susikaupė 20 milijardų JAV dolerių suma.

„Mes jums – savo išteklių, jūs mums – savo technologijas“, – taip trumpai galima apibūdinti Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo kalbą, kuria jis pasveikino Europos saugumo ir bendradarbiavimo parlamentinę asamblėją Astanoje.

Kazachstano valdžia pasinaudojo proga dar sykį pasauliui paskelbti apie savo ambicijas ir augančius ekonomikos raumenis. N.Nazarbajevas tiki, kad Kazachstanas taps regiono lyderiu.

N.Nazarbajevo tikėjimas šioje šalyje reiškia daug.

Net 68-asis prezidento gimtadienis praėjusį sekmadienį tapo miesto jubiliejui skirtos šventinės savaitės kulminacija.

Pasveikinti Kazachstano vadovo į Astaną atvyko net Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. O greta prezidento rūmų iškilo scena, kurioje miniai dainavo JAV dainininkė Whitney Houston.

„Prieš dešimtį metų čia nieko nebuvo. Viską sukūrėme nuo nulio“, – užsienio žurnalistams nuolat kartoja Kazachstano prezidento administracijos vadovas Kairatas Kelimbetovas.

Likus mėnesiui iki gimtadienio, Kazachstano prezidentas atmetė parlamento siūlymą pervadinti sostinę Astaną jo vardu.

„Aš nesu Astanos pavadinimo keitimo šalininkas. Tegul tokius sprendimus priima ateinančios kartos“, – tada nebūdingą kuklumą parodė N.Nazarbajevas.

O parlamento atstovai pasiūlymą motyvavo noru pabrėžti lyderio įtaką Kazachstano suklestėjimui.

Iki 1997-ųjų Kazachstano sostinė buvo pietuose esanti Almata. Šalies valdžia tikina: sostinę perkėlė į šiaurę, nes miestas buvo pernelyg arti sienų su Kirgizija ir Kinija.

Tačiau užsienio analitikai pabrėžia kitą priežastį. Buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Nikitos Chruščiovo sprendimu Kazachstanas turėjo virsti visos milžiniškos sovietinės imperijos aruodu. Todėl 1955 metais į šiaurinę respublikos dalį buvo atkelta keli šimtai tūkstančių rusų ir ukrainiečių, kurių pareiga buvo pakelti regiono žemės ūkį.

Nors N.Chruščiovo užmojų atvykėliams įgyvendinti nepavyko, jie liko čia gyventi. Nuo nepriklausomybės paskelbimo – 1991 metų gruodžio 16 dienos – N.Nazarbajevas nuolat turėjo galvoti apie šalies skilimo grėsmę. Šiaurėje, Akmolos regione, dominavo rusai.

Įkūrus naują miestą Astaną, į jį ėmė plūsti jauni kazachai. Susituokusių kazachų ir rusų vaikai gaudavo Kazachstano pilietybę. Per dešimtmetį gyventojų tautinė sudėtis regione labai pakito – anksčiau buvę mažuma, dabar kazachai sudaro 70 procentų sostinės ir jos apylinkių gyventojų.

Sovietinius laikus menantys užsienio apžvalgininkai Astaną kartais pavadina asmeniniu N.Nazarbajevo „Potiomkino kaimu“, kuris pastatytas užsienio investuotojams gundyti.

Juk tikrąją padėtį šalyje tikriausiai sunku žinoti net šalies gyventojams. Valdžia visiškai kontroliuoja žiniasklaidos priemones. Televizijos žinių reportažuose kalba gamyklas statantys inžinieriai, žirgų augintojai, uostų vadovai.

„Kazachstano gyvenimą reikia rodyti palankiai, ugdyti žmonių patriotizmą“, – savo misiją tiesiai įvardijo netgi reporteris Muratas, kuris nušvietė ESBO parlamentinę asamblėją.

Tačiau priartėti prie Europos Kazachstanas gali gana greitai. Pakerėtos geresnio gyvenimo vilčių, į sostinę iš stepių atvyksta minios jaunų žmonių.

Kasmet 3 tūkstančius geriausių šalies studentų N.Nazarbajevas išsiunčia studijuoti į užsienio universitetus.

Vyriausybė apmoka jų studijas, todėl baigę universitetus jaunuoliai privalo grįžti į Kazachstaną ir penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Papildomas saugiklis: išleisdami studentus į užsienį tėvai vyriausybei užstato butą. Jei duktė ar sūnus po studijų negrįžta, tėvai netenka stogo virš galvos.

O Astanos dangoraižių butų kainos menkai skiriasi nuo Vilniaus. Tai patvirtina skelbimai. Pavyzdžiui, 106 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja 300 tūkstančių JAV dolerių (maždaug 650 tūkst. litų).

Dar prieš metus sostinėje butai buvo graibstyte graibstomi. Statybų karštligė pritraukė daugybę investuotojų iš užsienio, siekusių praturtėti pernakt.

Dabar kranų strėlės nebesisukioja taip greitai. Nors naktimis kiekviename statomo namo lange uždegamos elektros lemputės, tai nepadeda išvengti statybos sektoriaus nuosmukio šešėlio.

Kazachstanas stengiasi tapti globalios ekonomikos sistemos dalimi, tad pasaulį krečianti finansų krizė neaplenkė ir N.Nazarbajevo šalies. Per ESBO asamblėją prezidentas užsiminė, kad dėl smunkančio dolerio kurso ateityje reikėtų JAV valiutos atsargas pakeisti į rublius.

Kreditų krizė sumenkino Vidurinės Azijos bankų galimybes skolintis iš užsienio. Todėl tai greit pristabdė statybų projektus Kazachstane, kur iki tol dangoraižiai kilo į dangų lyg raketos iš Baikonūro kosmodromo.

Gegužės mėnesį šalyje buvo užfiksuota 9,5 proc. infliacija – didžiausia per dešimt metų.

Kazachstano finansų analitikai prognozuoja, kad šiemet šalies BVP augimas sieks 5,3 proc. Pernai jis siekė 8,5 proc., o nuo 2000 iki 2006 metų BVP vidutiniškai kasmet augo po 10 proc.

Todėl kai kurie statybininkai sostinėje jau neranda darbo ir įsidarbina taksistais.

Taksi automobiliuose skaitiklių nėra – tarifą žino tik vairuotojas, kuris į atvykėlį iš Vakarų žvelgia tarsi į auksinį avinėlį. Nė vienas taksistas neleido pajusti, kad benzinas Kazachstane perpus pigesnis nei Lietuvoje.

Beje, Astana – miestas, kuriame nėra pėsčiųjų. Čia visi važinėja automobiliais arba autobusais, todėl įkaitęs oras per piko valandas prisodrinamas prasto benzino garų, kurie graužia akis sostinės svečiams.

O ašarodamas ne kiekvienas svečias pastebi, kad dalis nebaigtų statyti pastatų uždengti plakatais, skelbiančiais apie Astanos dešimtmetį.

* Kazachstanas – devintoji pagal dydį pasaulio valstybė. Jo plotas – apie 2,7 mln. kvadratinių kilometrų.

Šalis, kuri yra didžiausia iš valstybių, neturinčių priėjimo prie jūrų ar vandenynų, yra kiek didesnė už Vakarų Europą. Didžiojoje Kazachstano dalyje driekiasi lygumos, tik šalies pietuose yra kalnų – dalis Tian Šanio.

* Kazachstane – 15,6 mln. gyventojų. Kazachų – 59,2 proc., rusų – 25,6 proc., ukrainiečių ir uzbekų – po 2,9 proc. Šalyje gyvena nemažos uigūrų, totorių ir vokiečių bendruomenės.

* Valstybinė kalba – kazachų. Oficialų statusą turi ir plačiai vartojama rusų kalba.

* Daugelis kazachų – musulmonai arba stačiatikiai.

* Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2007 metais sudarė 103,84 milijardo JAV dolerių (55-ta vieta pasaulyje). Šalies valdžia yra paskelbusi, kad jos tikslas – iki 2015 metų BVP padidinti iki 300 milijardų JAV dolerių. Tačiau BVP augimas pastaraisiais metais lėtėja. 2006 metais BVP didėjo 10,7 proc., o 2007 metais – 8,5 proc. Šiemet prognozuojamas dar mažesnis BVP augimas – vos 5,3 proc. Be to, praėjusiais metais infliacija pasiekė 18,8 proc. Šalies ūkio plėtrą stabdo pasaulinė kreditų krizė.

* Praėjusiais metais per dieną vidutiniškai išgaudavo 1,45 mln. barelių naftos. Sparčiai kylančios naftos kainos šalies kompanijoms reiškia tik didėjantį pelną.

* Parlamento rinkimus praėjusiais metais triuškinama persvara laimėjo prezidento Nursultano Nazarbajevo, Kazachstaną valdančio jau nuo 1989 metų, šalininkai, užimsiantys visas vietas parlamente. Tarptautiniai stebėtojai balsavimą pavadino neskaidriu, o opozicija pareiškė, kad šalis grįžo prie sovietinio stiliaus totalitarizmo.