Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Jie svajojo patekti į vieną iš 27 ES šalių ir pradėti naują gyvenimą. Tačiau prasmukti pro Ukrainos pasienį jiems nepavyko. Svajonės sudužo. Nors imigrantai neslepia nusivylimo ir apmaudo, tačiau daugelis neatsisako minties vėl bandyti prasmukti į ES.
Į Ukrainą vyksta per Maskvą
ES plėtra į Rytus sukėlė naują nelegalios imigracijos bangą, kuri senųjų narių gyventojus gąsdina labiau negu devynių buvusių pokomunistinių valstybių įsiliejimas į Šengeno erdvę.
Šį mėnesį ES įstatymų leidėjai pateikė teisės akto projektą, pagal kurį nelegalūs imigrantai galėtų būti sulaikomi 18 mėnesių ir nubausti penkių metų draudimu patekti į ES valstybes. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad tokie įstatymai įtvirtins „Europos tvirtovės“ mentalitetą.
Nors Ukrainos pabėgėlių centre gyvenantys atvykėliai pripažįsta, kad į šalį pateko nelegaliai, tačiau pabrėžia, kad nenori būti laikomi taip ilgai. „Aš nesu nusikaltėlis. Savo šalyje aš turėjau rūpesčių, todėl atvykau čia. O dabar turėsiu už sių sienų praleisti šešis mėnesius“, - skundžiasi 27 metų Masumas Billalas iš Bangladešo.
Kaip ir daugelis pabėgėlių iš šio regiono M.Billalas gavo Rusijos vizą, nuskrido į Maskvą, o vėliau nuvažiavo į Ukrainą, kuri turi 1000 kilometrų sieną su Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
Kiekvienas imigrantas pareigūnams sukuria krūvą biurokratinio darbo. Dauguma atvykėlių neturi dokumentų, dėl jų tenka nuolat bendrauti su ambasadomis ir teisininkais.
Kadangi imigrantai neturi dokumentų, savo piliečių deportacijos išlaidas turi padengti ambasados. Po šešių mėnesių sulaikymo imigrantai turi būti paleisti į laisvę, nes ilgau jų laikyti neleidžia Ukrainos įstatymai. Tačiau paleisti jie vėl traukia į į pasienį, tvirtina Volodimiras Šeremetas, sienos apsaugos tarnybos atstovas.
„Kai ateina ambasados atstovas ir sumoka, mes juos paleidžiame namo. Tačiau ambasados retai sutinka mokėti pinigus už nelegalus“, - dėsto V.Šeremetas.
Dirba - milijonai, pagaunami - tūkstančiai
Įvairiais duomenimis, ES šalyse gyvena apie 8 mln. nelegalių imigrantų. Daugiau negu 200 tūkstančių buvo sulaikyta per 2007 metų pirmąją pusę. Apie 90 tūkst. - išsiųsta namo. Kol kas nėra duomenų, kiek iš jų patenka į ES kirtę Ukrainos sieną.
„Manau, kad prasmunka žymiai daugiau žmonių, negu pagaunama. Žmonės renkasi šį maršrutą, nes jis yra sėkmingas“, - neslepia Tarptautinės migracijos organizacijos skyriaus Kijeve vadovas Jeffrey Labovitzas. Jo teigimu, 2006 metais pasienyje buvo sulaikyta 7600 migrantų, o pernai skaičius irgi buvo panašus, nors pasienio apsaugos tarnybos pateikia gerokai menkesnius skaičius.
Kai Šengeno zonos dalimi tapo Lenkija, Slovakija, Vengrija, Čekija, Slovėnija, Malta, Latvija, Estija ir Lietuva - laisvo judėjimo erdvė po 24 valstybes išsiplėtė iki 3,6 mln. kvadratinių kilometrų.
Gyventojų Ukrainos pabėgėlių centre turėtų padaugėti, kai per dviejus metus įsigalios nauja „perleidimo sutartis“, pagal kurią ES šalys galės grąžinti asmenis, nelegaliai kirtusius Ukrainos sieną.
Nors sutartis dar neįsigaliojo, rytinės ES šalys jau siunčia imigrantus atgal - keli Mukačiove vaikštinėjantys vyrai prisipažįsta, kad buvo sulaikyti Slovakijoje. Taip pat elgiasi ir Vengrijos pareigūnai. „Jeigu jie neprašo pabėgėlio statuso, mes atiduodame juos Ukrainai“, - „Reuters“ žurnalistams sako Vengrijos policijos pareigūnas Karoly Bodnaras.
V.Šeremetas pasakoja, kad ES suteikė įvairios įrangos, kuri padeda susekti sienos pažeidėjus. Tai ir šilumos jutikliai, ir naktinio matymo prietaisai, ir automobiliai. Iki 400 dolerių padidėjo pasieniečių atlyginimas, kai vidutiniškai Ukrainoje žmogus uždirba apie 350 dolerių. Pareigūnas mano, kad didesnė alga padeda atremti kyšių pagundas.
ES Ukrainai suteikė 30 mln. eurų paramą, už kurią buvo pastatytas migrantų laikymo centras pasienyje su Lenkija ir statomi dar keli papildomi.
Atvykėliams nusibosta valgyti bulves
Kai kurios migrantų stovyklos Ukrainoje nėra registruotos kaip pabėgėlių sulaikymo centrai, todėl valstybė jiems negali skirti tiesioginės finansinės paramos.
Todėl tokia stovykla finansuojama iš sienos apsaugos tarnybų biudžeto. Pinigų vos užtenka pastogei išlaikyti ir 350 sulaikytųjų pamaitinti. Mažai kam rūpi, kad stovykloje gyvena šimtu atvykėlių daugiau negu numatyta. Jų dalią palengvina tik Austrijos „Caritas“ ir vietinė labdaros organizacija NEEKA - duoda muilo, maisto, telefono kortelių. Nors sulaikytieji tikina, kad kortelėse esančios sumos - per mažos, kad prisiskambintų toli likusiems artimiesiems.
Sulaikymo centras niūrus ir keliantis klaustrofobiją. Trimis aukštais sustatyti gultai suspausti į 12 - 16 kvadratinių metrų kambarėlius. Nors atvykėliai iš šiltų kraštų gali žaisti tinklinį ir kritetą erdviame kieme, tačiau linksmumo jų veiduose nematyti.
„Čia lageris, čia nėra gyvenimo. Maistas prastas. Jie išverda tik bulvių. Tris kartus per dieną valgome bulves, todėl mums pradeda mausti pilvus“, - skundžiasi pakalbintas 16 metų somalietis Bashiras Ali.
Pareigūnai tikina, kad sunegalavusius įnamius jie nuveža į netoli esančią ligoninę. Ali sako, kad už kelionę sumokėjo 6 tūkst. dolerių, o jo pabėgėlio prašymas buvo atmestas. Į Europą jis bandė patekti ir skrisdamas per Dubajų, ir per Maskvą. „Pakliuvau į mafijos rankas. Jie pažada padėti, bet tik paima pinigus ir palieka likimo valiai“, - savo gyvenimo pamoką dėsto atvykėlis iš Afrikos.