Šeštadienį iki vidurdienio referendume dėl
Latvijos konstitucijos pataisų balsavo 255 648 (17,29 proc.) rinkėjai, rodo
Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenys.
Rinkimų apylinkės veiks iki 22 val.
Pirminiai plebiscito rezultatai paaiškės jau sekmadienio naktį,
o oficialūs - po savaitės.
Plebiscitą dėl pasiūlymo pakeisti konstituciją, kad būtų galima rengti
referendumus dėl 100 vietų parlamento paleidimo, remia opozicinės partijos,
tačiau jam nepritaria premjero Ivaro Guodmanio keturių partijų vyriausybė.
„Referendumas nieko neišsprendžia. Jis tik pasiūlo naujų rinkimų
galimybę“, - radijai sakė I.Guodmanis.
Kiti parlamento rinkimai šalyje turi vykti 2010 metais.
79-ojo konstitucijos straipsnio pataisos parengimą ir nuostatos, kad
sprendimas paleisti Seimą laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip
pusės paskutiniuosiuose Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų dauguma,
įtvirtinimą inicijavo Latvijos laisvųjų profsąjungų sąjunga (LLPS).
Šiuo metu pagrindinis įstatymas skelbia, kad tokia tvarka taikoma
referendume svarstyti perduotiems įstatymo projektams ir sprendimui dėl
Latvijos narystės Europos Sąjungoje, taip pat esminėms tokios narystės
sąlygų pataisoms.
Taip pat numatoma 78-ąjį straipsnį papildyti nuostata, kad dešimtoji
rinkėjų dalis turi teisę Latvijos prezidentui teikti ne tik konstitucijos
pataisų projektą ar įstatymo projektą, bet ir sprendimo paleisti Seimą
projektą.
Latvijos prezidentas Valdis Zatleris anksčiau yra pareiškęs, kad
nepriklausomai nuo referendumo baigties teiks Seimui įstatymo leidžiamąją
iniciatyvą dėl konstitucijos pataisų, kurią parengė Konstitucinės teisės
komisija (KTK) prie prezidento.
Ši komisija teigė, kad LLPS parengtas projektas yra neišbaigtas, ir
reikia ne tik apgalvoti subalansuotą ir šiuolaikinės teisės reikalavimus
atitinkantį parlamento paleidimo mechanizmą, bet ir reglamentuoti
pirmalaikių rinkimų eigą.
Specialistai ragino pakoreguoti kai kuriuos konstitucijos straipsnius,
suteikiant prezidentui nuolatinę teisę paleisti Seimą, nesiejant šios teisės
su referendumu ir galimu prezidento pasitraukimu iš savo posto. Tai
užtikrintų, kad prezidentas vykdytų konstitucijos nustatytą nuolatinio
arbitro funkciją ir tuo atveju, jei tektų pirma laiko paleisti Seimą ir
šaukti naujus rinkimus.
KTK taip pat akcentavo, jog svarbu neleisti susidaryti padėčiai, kai
šalyje nėra teisėto Seimo ir prezidentas neturi valdžios, siūlydamas
numatyti sąlygą, kad prezidentas negalės paleisti Seimo, jei iki jo
įgaliojimų pabaigos likę mažiau nei pusmetis.
Komisija taip pat siūlo nustatyti, kad prezidentas neturi teisės paleisti
Seimą anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams po jo pirmojo susirinkimo, taip
pat, jei iki parlamento įgaliojimų pabaigos likę mažiau nei 6 mėnesiai.
Analitikų nuomone, siekti teisės paleisti parlamentą paskatino visuomenės
nepasitenkinimas politikais, siekiančiais, kaip mano paprasti žmonės, tik
savo pačių naudos
„Taip nutiko dėl to, jog politinis elitas iš esmės buvo taip atitrūkęs
nuo realybės, kad ... erzino visus ir išprovokavo daug pilietinės
agitacijos“, - sakė Latvijos universiteto politologijos profesorius Nilas
Muižniekas.
Kad pataisa įsigaliotų, jai turi pritarti mažiausiai pusė visų šalies
rinkėjų - maždaug 750 tūkst. žmonių.
„Nustebčiau, jei jie sukviestų pakankamai žmonių. Rugpjūčio pradžia nėra
tas laikas, kai žmonės politiškai aktyvūs“, - sakė N.Muižniekas.
Neseniai paskelbtais instituto „Market Data“ apklausos duomenimis, net 72
proc. respondentų sakė, kad pritartų siūlomai pataisai, ir tik 9 proc.
balsuotų prieš.
Rugpjūčio 23 dieną latvių laukia dar vienas referendumas - dėl didelio
pensijų padidinimo.
Visuomenės pasipiktinimas didėjo ir dėl to, kad pastarųjų metų ekonominis
bumas, kai ekonomikos augimas būdavo nusakomas dviženkliais skaičiais,
šiemet dėl kreditų krizės virto
nuosmukiu. Pragyvenimas taip pat gerokai pabrango, o infliacija siekia
beveik 20 procentų.
Laikraštis „Neatkariga avize“, kuris šiam referendumui nepritaria, rašė,
kad siūlomi pakeitimai sudarys bet kokiai rinkimų rezultatais nepatenkintai
partijai tuoj pat inicijuoti referendumą ir išprovokuoti politinį
paralyžių.
Tačiau laikraštis „Diena“ nurodo, kad galia paleisti parlamentą būtų
geras dalykas. „Galimybė prarasti parlamento nario statusą tikrai paskatins
„100 išmintingiausių galvų“ dirbti produktyviau ir skaidriau“, - teigia
„Diena“.
Referendumas rengiamas todėl, kad birželio pradžioje Seimas atmetė 215
567 piliečių parašais aprobuotas konstitucijos pataisas, numatančias
suteikti žmonėms teisę paleisti Seimą.