Tačiau tai, kad negalutiniais duomenimis, iš dalyvavusiųjų plebiscite net
97 proc. pritarė siūlomoms pataisoms, yra akivaizdus akibrokštas šalies
valdančiajam politiniam elitui. Vos keli procentai dalyvavusiųjų referendume
paklausė vyriausybės, kuri patarė balsuoti „ne".
79-ojo konstitucijos straipsnio pataisos parengimą ir nuostatos, kad
sprendimas paleisti Seimą laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip
pusės paskutiniuosiuose Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų dauguma,
įtvirtinimą inicijavo Latvijos laisvųjų profsąjungų sąjunga (LLPS).
Šiuo metu pagrindinis įstatymas skelbia, kad tokia tvarka taikoma
referendume svarstyti perduotiems įstatymo projektams ir sprendimui dėl
Latvijos narystės Europos Sąjungoje, taip pat esminėms tokios narystės
sąlygų pataisoms.
Taip pat buvo numatoma 78-ąjį straipsnį papildyti nuostata, kad dešimtoji
rinkėjų dalis turi teisę Latvijos prezidentui teikti ne tik konstitucijos
pataisų projektą ar įstatymo projektą, bet ir sprendimo paleisti šimto vietų
Seimą projektą.
„Referendumas nieko neišsprendžia. Jis tik pasiūlo naujų rinkimų
galimybę", - prieš referendumą radijui sakė keturių partijų koalicinės
vyriausybės lyderis Ivaras Guodmanis.
Centro dešinioji valdančioji koalicija gali nebent guostis, kad dauguma
šalies rinkėjų liko namuose - tačiau vargu ar būtų buvę galima rugpjūčio
mėnesį - per patį atostogų įkarštį - tikėtis priešingo rezultato.
Apibendrinti duomenys iš 992 rinkimų apylinkių (iš viso jų buvo 998)
rodo, kad pataisoms pritarė 607 901 žmogus, tai yra, 40,12 proc. bendro
rinkėjų skaičiaus.
Prieš balsavo tik 3 proc. referendumo dalyvių, arba 18 826 žmonės.
Iš viso, skaičiuojant tuos, kurie balsavo pagal gyvenamąją vietą,
referendume dalyvavo 628 342 Latvijos piliečiai.
Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, joms turėjo pritarti ne mažiau
kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų. Rugpjūčio 1 dieną buvo užregistruota
1 515 213 rinkėjų. Taigi pataisoms priimti reikėjo mažiausiai 757 607
piliečių pritarimo. Apibendrinant referendumo rezultatus atsižvelgiama į
rugpjūčio 2-osios, dienos, kada jis vyko, duomenis.
Apžvalgininkai pažymi, kad balsavimo rezultatai atspindi dalies Latvijos
gyventojų nepasitenkinimą valdančiosios koalicijos, kuri referendumui
nepritarė, politika.
„Taip nutiko dėl to, jog politinis elitas iš esmės buvo taip atitrūkęs
nuo realybės, kad ... erzino visus ir išprovokavo daug pilietinės
agitacijos", - sakė Latvijos universiteto politologijos profesorius Nilas
Muižniekas.
Visuomenės pasipiktinimas didėjo ir dėl to, kad pastarųjų metų ekonominis
bumas, kai ekonomikos augimas būdavo nusakomas dviženkliais skaičiais,
šiemet dėl kreditų krizės virto
nuosmukiu. Pragyvenimas taip pat gerokai pabrango, o infliacija siekia
beveik 20 procentų.
Nepaisydama plebiscito rezultatų „taip" stovykla pareiškė, kad ji vis
vien iškovojo moralinę pergalę, atkreipę dėmesį į žmonių nusivylimą
valdžią.
Opozicijos nuomone, toks didelis žmonių, pritarusių pataisoms skaičius
yra aiškus signalas prezidentui Valdžiui Zatleriui paleisti dabartinį
parlamentą, kuris buvo išrinktas 2006 metais.
Kiti parlamento rinkimai šalyje turi vykti 2010 metais.
Opozicinė „Naujojo laiko" partija pranešime spaudai nurodė, kad
referendume už konstitucijos pataisas balsavo kur kas daugiau rinkėjų, negu
per paskutiniuosius parlamento rinkimus už valdančiosios koalicijos
partijas.
„Daugybė referendume balsavusių Latvijos piliečių įrodė, kad dabartinė
valdančioji koalicija žlugo. Tikroje demokratinėje šalyje koalicija gerbtų
žmonių nuomonę ir garbingai pasitrauktų, atsistatydindama iš savo pozicijų
ir parlamente, ir vyriausybėje", - sakoma pranešime.
Partija primena, kad pernai rudenį V.Zatleris žadėjo tapti visų žmonių
prezidentu; dabar, pasak jos, jam suteikiama galimybė pateisinti liaudies
lūkesčius ir tesėti duotą pažadą.
„Paleisdamas visuomenės pagarbos nenusipelniusį parlamentą, prezidentas
įeitų į istoriją kaip teisingas ir ryžtingas valstybės vadovas, padėjęs
tašką politikų savivalei ir atvėręs galimybę žmonių ir politikų
bendradarbiavimui šalies labui", - mano partija.
„Daugiau kaip 600 tūkstančių Latvijos piliečių parodė referendume
Latvijos žmonių valią. Aišku, kad dabartinis parlamentas prarado žmonių
pasitikėjimą ir neeiliniai rinkimai būtini", - savo ruožtu sakoma opozicinės
partijos „Santarvės centras" pranešime.
Opozicinės partijos, kurios Seime turi 22 vietas, paskelbė, kad ketina
užsitikrinti 34 įstatymų leidėjų paramą sušaukti neeilinę sesiją, kad
konstitucijos pataisas būtų galima priimti parlamente. Tokia galimybė
susidarytų, jeigu juos palaikytų dalis valdančiosios koalicijos,
kontroliuojančios 53 vietas, narių.
Parlamento pirmininkas Gundaras Daudzė, svarbus premjero I.Guodmanio
sąjungininkas, perspėjo, kad referendumai dėl Seimo paleidimo „sukelia
grėsmę valstybės demokratiniams pagrindams".
G.Daudzė pabrėžė, kad demokratinėse Europos šalyse rinkėjai tokios teisės
neturi, o vienintelė išimtis senajame žemyne yra tik mažytė Lichtenšteino
kunigaikštystė.
Koalicijos nariai mano, kad priėmus pataisas būtų galima piktnaudžiauti
rinkėjų teisėmis, nes jos leidžia paleisti ir tuos parlamentus, kuriuos
remia dauguma.
Rugpjūčio 23 dieną latvių laukia dar vienas referendumas - dėl didelio
pensijų padidinimo.
Šeštadienio referendumas buvo rengiamas todėl, kad birželio pradžioje
Seimas atmetė 215 567 piliečių parašais aprobuotas konstitucijos pataisas,
numatančias suteikti žmonėms teisę paleisti Seimą.