„Esu bazinėje stovykloje. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau čia atsidūriau
ir esu gyvas“, - sakė 37-erių Italijos alpinistas Marco Confortola, kurio pokalbis palydoviniu telefonu buvo cituojamas Italijos alpinistų interneto svetainėje www.montagna.tv.
„Dabar suvokiu, kad jie visi žuvo, visi negyvi“, - sakė jis.
Nuo kalno šlaito atitrūkus ledo gabalui žuvo vienuolika alpinistų iš
Europos, Pietų Korėjos ir Pakistano, kurie penktadienio vakarą leidosi nuo
8611 metrų aukščio viršūnės.
Vieni iš jų užsimušė nukritę, kiti sušalo, o kai kurie dingo be žinios
speiguotoje kalnų zonoje su išretėjusia atmosfera, plytinčioje aukščiau 8000
metrų ribos. Į alpinistų vadinamą „Mirties zoną“ pakliuvusio žmogaus kūno ir
smegenų veikla sutrinka dėl deguonies stygiaus.
Tačiau M.Confortola nepasidavė, o gelbėtojų komanda, kurią sudarė vienas
JAV alpinistas ir pakistaniečiai aukštikalnių nešikai, pirmadienį skubiai
kopė jam į pagalbą stačiais uolėtais ir ledu padengtais piramidės pavidalo
kalno šlaitais.
Pirmadienį gelbėtojai surado italą ir praleido naktį kartu su juo.
M.Confortola ketvirtąjį kartą pernakvojo dideliame aukštyje nuo penktadienį
įvykusios nelaimės, o rytą visi kartu nusileido į 6 tūkst. metrų aukštyje
esančią stovyklą.
Pakistano turizmo ministerijos sekretorius Shahzadas Qaiseras naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad M.Confortola rūpinasi gydytojas.
„Dabar man labiausiai norisi nusiauti batus, nes man siaubingai skauda
kojas“, - sakė italų alpinistas.
Gelbėtojai tikėjosi, kad Pakistano armijos sraigtasparnis sugebės
išskraidinti nukentėjusįjį iš bazinės stovyklos į karinę ligoninę Skardu
mieste, tačiau matomumas buvo pernelyg prastas.
Alpinistai nusprendė, kad geriausiai bus pėsčiomis nusileisti į
pagrindinę bazinę stovyklą, esančią 5,3 tūkst. metrų aukštyje.
Pakistano alpinizmo draugijos „Adventure Foundation Pakistan“
viceprezidentas Mohammadas Akramas (Mohamadas Akramas), kuris palaikė ryšį
su bazine stovykla ir Italijos ambasada Islamabade, pasakojo apie
M.Confortolos ištvermę.
„Jis kovoja ir yra nusilpęs, tačiau gerai nusiteikęs“, - alpinistui
lipant žemyn sakė atsargos brigados generolas M.Akramas.
Pražūtinga panika
Vienas Serbijos alpinistas ir pakistanietis žuvo penktadienį kopiant
aukštyn, tačiau didžiausia katastrofa ištiko kitus alpinistus, kurie leidosi
žemyn nuo kalno viršūnės.
Atitrūkusi ledo siena nuplėšė pritvirtintus lynus, kurie buvo reikalingi
keliantis per gilų tarpeklį, vadinamą „Butelio kakleliu“.
Vienos alpinistų grupės vadovas Wilco van Rooijenas pirmadienį buvo nugabentas į Skardu ligoninę kartu su kitu olandu Casu van de Gevelu.
Ligoninėje kalbėdamasis su „Reuters“ žurnalistais W.van Rooijenas
prisiminė padarytas skaudžias klaidas ir didžiulę paniką, kuri apėmė kai
kuriuos nelaimę patyrusius alpinistus.
„Žmonės bėgo žemyn, tačiau nežinojo kelio, todėl daug žmonių pasiklydo
ant kalno, atsidūrė ant netinkamo šlaito ir netinkamame kelyje - štai tada
iškilo didžiausia problema“, - sakė W.van Rooijenas. Jis pasakojo šaukęs
alpinistams sutelkti jėgas, tačiau daugelis nereagavo ir tikriausiai
beviltiškai stengėsi išsigelbėti patys.
Ant K2 šlaitų žuvo trys Pietų Korėjos, du Nepalo, du Pakistano, ir po
vieną Serbijos, Airijos, Norvegijos ir Prancūzijos alpinistą.
Techniškai į šio kalno viršūnę įkopti sunkiau negu į Everesto, o
nusileidimo maršrutas dar sudėtingesnis.
Alpinistai veteranai išreiškė abejones, ar buvo protinga šturmuoti
viršūnę tokiu vėliu paros metu, mat kai kurie žygio dalyviai penktadienį į
ją įkopė jau sutemus.
Ant K2 šlaitų iš viso žuvo per 70 žmonių. Dauguma žuvo leisdamiesi nuo
kalno viršūnės ir nemažai užsimušė mėgindami įveikti „Butelio kaklelį“.