Maždaug 45 tūkst. žmonių, tarp jų - premjeras Yasuo Fukuda
, susirinko memorialiniame Taikos parke netoli tos vietos, kur 1945
metų rugpjūčio 6-ąją nukrito iš amerikiečių karo lėktuvo „Enola Gay B-29“
numesta atominė bomba. Šiame parke stovi ir buvę parodų rūmai su „atominės
bombos kupolu“, iš kurių po sprogimo liko tik niūrus skeletas.
8 val. 15 min. vietos laiku - tiksliai tą minutę, kai nukrito bomba,
susirinkusieji nulenkė galvas tyliai maldai, o du vaikai skambino Taikos
varpu.
Susirinkusieji paminėjo daugiau kaip 250 tūkst. dėl to sprogimo mirusių
žmonių. Iki 1945 metų pabaigos dėl atominės bombos sprogimo mirė maždaug 140
tūkst. iš 350 tūkst. Hirošimos gyventojų. Dar tūkstančiai žmonių mirė
vėliau.
Sakydamas kalbą Hirošimos meras Tadatoshi Akiba
pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos yra viena iš vos trijų šalių,
nepritariančių Japonijos pateiktai Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijai,
raginančiai atsisakyti branduolinių ginklų.
„Galime tik viltis, kad šį lapkritį išrinktas Jungtinių Valstijų
prezidentas atidžiau klausysis daugumos, kuriai svarbiausias prioritetas yra
žmonių išlikimas“, - sakė meras.
Jis pažymėjo, kad dešimtmečius buvo nepakankamai vertinamas atominio
bombardavimo poveikis išgyvenusiųjų psichikai ir kad „tame pragare dingę
balsai, veidai ir pavidalai“ visam laikui įsirėžė tų, kurie liko gyvi,
širdyse.
Dabar vidutinis išlikusiųjų amžius yra 75 metai, ir meras paskelbė, kad
miestas pradės dvejus metus truksiantį mokslinį tyrimą dėl psichologinio tos
katastrofos poveikio.
„Šis tyrimas turėtų pamokyti mus ... tiesos, užgimusios iš tragedijos ir
kančių, - kad vienintelis vaidmuo branduoliniams ginklams yra susijęs su
jų atsisakymu“, - pareiškė meras per ceremoniją, per kurią taip pat
kalbėjo vietos moksleiviai.
Pirmą kartą šioje kasmet vykstančioje ceremonijoje dalyvavo Kinijos
atstovas, diplomatas. Miestas, kuris kasmet į ceremoniją kviečia aštuonių
savo branduolines progamas deklaravusių valstybių atstovus, sveikino jo
atvykimą.
Anksčiau savo atstovus į ceremoniją Hirošimoje buvo atsiuntusios tik
Indija, Pakistanas ir Rusija. Kitos šio aštuoneto šalys - Didžioji
Britanija, Prancūzija, Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos - niekada savo
atstovų nebuvo atsiuntusios.
Trys dienos po atominio sprogimo Hiršimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną,
amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę
bombą, dėl kurios žuvo dar 70 tūkst. gyventojų. Po šešių dienų, rugpjūčio
15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito (Hirohitas) paskelbė besąlygišką
Japonijos kapituliaciją.
Nuo to laiko Japonija oficialiai yra pacifistinė valstybė; ji tapo viena
artimiausių JAV sąjungininkių, jos teritorijoje yra dislokuota daugiau kaip
40 tūkst. JAV karių.
Šią savaitę Nagasakyje susirinko dešimtys aktyvistų ir atominį sprogimą
išgyvenusių žmonių, kurie protestavo prieš atominio JAV povandeninio laivo
atplaukimą. Kelios dienos prieš tai paaiškėjo, kad anksčiau šiais metais iš
kito laivo į aplinką galėjo patekti nedidelis radiacijos kiekis.