Taip dramatiškai baigėsi pirmasis teismo procesas specialiuose
tribunoluose, kuriuos JAV prezidentas George'as W.Bushas įsteigė „karo su teroru“ įtariamiesiems teisti.
Dabar prisiekusieji turi paskirti bausmę Iš Jemeno kilusiam S.Hamdanui,
kuriam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Jo teismo procesas laikomas svarbiu šių prieštaringai vertinamų karinių
teismo komisijų išbandymu.
G.W.Busho administracija įsteigė specialiąsias karines teismo komisijas
po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro atakų, teigdama, kad įtariamųjų
terorizmu bylos negali būti tinkamai nagrinėjamos įprastų teismų.
JAV aukščiausiasis teismas 2006 metais karines teismo komisijas pripažino
neteisėtomis, tačiau po kelių mėnesių jos buvo atkurtos Kongreso sprendimu.
Iš 260 šiuo metu Gvantaname kalinamų asmenų kaltinimai pateikti tik
maždaug dvidešimčiai, o vyriausybė planuoja teisti tik 60-80 įtariamųjų.
Baltieji rūmai sveikino prisiekusiųjų sprendimą S.Hamdano byloje. „Esame
patenkinti, kad Salimas Hamdanas sulaukė teisingo teismo“, - sakė atstovas
Tony Fratto.
Pasak kaltintojų, S.Hamdanas nuo 1998 iki 2001 metų perveždavo ginklus
kovotojų tinklui „al Qaeda“ ir puikiai žinojo, kad ši O.bin Ladeno
organizacija užsiima terorizmu.
S.Hamdanas buvo sugautas JAV paskelbus „karą prieš terorą“. Jis tapo
pirmuoju iš Gvantaname laikomų „priešo kovotojų“, kurio bylą svarstė teismas
- nuo pat šios belaisvių stovyklos įkūrimo atokioje JAV karo laivyno bazėje
2001 metais.
2007 metais turėjo būti pradėta svarstyti Australijos piliečio Davido
Hickso byla, tačiau jis pripažino savo kaltę prieš
prasidedant teismo posėdžiui.
S.Hamdanas į Gvantanamą buvo perkeltas 2002 metais ir beveik visą laiką
buvo kalinamas vienutėje. Jo advokatai teigia, kad kaltinamasis nesusijęs su
teroristų veikla, nors dirbo „Al Qaeda“ lyderio vairuotoju.
Pasak jų, kalėdamas JAV bazėje S.Hamdanas patyrė šiurkštų elgesį ir buvo
kankinamas neleidžiant užmigti - 2003 metais sargybiniai jį kas valandą
žadindavo 50 dienų iš eilės.