N.Sarkozy, kuris pasiekė, kad steigiant jo sumanytą Viduržemio
jūros regiono šalių sąjungą prie vieno stalo susėstų arabų valstybių ir
Izraelio lyderiai, nori ir toliau stiprinti savo, kaip valstybininko,
autoritetą, kas sustiprintų savo pozicijas pačioje Prancūzijoje.
Tačiau jo laukia sunki užduotis, nes Rusija kariniu atžvilgiu paėmė viršų
atsiskyrusiuose Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose ir atrodo,
kad Maskva nėra nusiteikusi leistis į kompromisus.
Gruzija pirmadienį paprašė tarptautinio įsikišimo ir atitraukė savo
pajėgas sostinei ginti, o rusų pajėgos, ignoruodamos Vakarų raginimus
sustabdyti karinius veiksmus, pasistūmė toliau į jos teritoriją.
N.Sarkozy į Maskvą turi atvykti 9 val. 10 min. Grinvičo (12 val. 10 min.
Lietuvos) laiku. Po susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu
jis 10 val. 40 min. Grinvičo (13 val. 40 min. Lietuvos) laiku turi surengti
spaudos konferenciją. Po to N.Sarkozy turi nuvykti į Gruziją ir vakare
susitikti su prezidentu Michailu Saakašviliu.
Pakloti pamatų susitarimui buvo nusiųstas prancūzų užsienio reikalų
ministras Bernard'as Kouchneras, kuris sekmadienį
Gruzijai pateikė taikos planą.
M.Saakašvilis sakė, kad sutinka su tuo planu, pagal kurį būtų dislokuotos
jungtinės taikos palaikymo pajėgos, o kariai grįžtų į pozicijas, buvusias
prieš konfliktą.
Rusija viešai dar neatsakė į šį planą, bet Prancūzija tikisi, jog padės
tai, kad ji kreipia dėmesį į Rusijos susirūpinimą dėl Gruzijos narystės
NATO.
Prancūzija yra tarp valstybių, per balandį įvykusį viršūnių susitikimą
nepasidavusių JAV vadovaujamam spaudimui suteikti Gruzijai Narystės veiksmų
planą, kuris yra gairės siekiant įstoti į NATO. Galiausiai Aljanso lyderiai
paskelbė, kad Gruzija ir Ukrainą kada nors į jį įstos.
N.Sarkozy taip pat yra užmezgęs gerus santykius su Rusijos premjeru,
buvusiu prezidentu Vladimiru Putinu.
Prancūzijos prezidentas sieks pasinaudoti savo parama V.Putinui, kuri yra
kontrastas sudėtingesniems Maskvos santykiams su Didžiąja Britanija, kuriems
pakenkė šnipinėjimo skandalai, ir su Vašingtonu, kuriuos komplikavo
planuojamas JAV priešraketinės gynybos skydas.
Bet koks susitarimas taip pat sustiprintų N.Sarkozy, kaip iki šių metų
pabaigos Europos Sąjungai vadovaujančios šalies vadovo, pozicijas ir
padidintų jo, kaip taikos tarpininko, autoritetą po birželį surengtos
kelionės į Izraelį, kurios metu jis sakė, kad nori paskatinti izraeliečių ir
palestiniečių dialogą.