Penktoji Rusijos agresijos diena Gruzijoje: Tbilisyje mitingavo 150 tūkst. gruzinų (atnaujinta 20 val. 20 min., 4 video, nuotraukos)

Mažiausiai 150 tūkst. žmonių antradienį susirinko Gruzijos sostinės Tbilisio centre prie parlamento į akciją „Taikus manifestas Gruzijai", protestuoti prieš Rusijos veiksmus.

Mitinge kalbas sakė prezidentas Michailas Saakašvilis ir kiti žymūs politikai, pranešė AFP korespondentas ir Gruzijos tinklalapis „Novosti-Gruzija".

Gruzijos premjeras Ladas Gurgenidzė pareikalavo įrodymų iš Rusijos, kad ji nutraukė atakas, nes jos bombonešiai ir toliau bombarduoja Pietų Osetijos kaimus. Antradienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsakė nutraukti karines operacijas Gruzijoje.

"Nepaisant Rusijos prezidento pažado, Gruzijos du kaimai Pietų Osetijoje ir toliau yra bombarduojami", - teigė Gruzijos premjeras.

Pasak L.Gurgenidzės, Gruzijai reikės daugiau įrodymų: "Visiems šiuo metu reikia raštiško pasižadėjimo." Iki tol, anot premjero, mobilizacija nėra atšaukiama ir šalis yra pasiruošusi bet kokiai staigmenai.

L.Gurgenidzės teigimu, vidaus reikalų ministras pranešė, kad po D.Medvedevo pareiškimo buvo numestos dvi bombos maždaug 20 kilometrų nuo Gorio miesto.

Dėl Pietų Osetijos konflikto perkeltųjų asmenų skaičius pasiekė 100 tūkst. žmonių, antradienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR).

UNHCR, kurios skaičiai yra pagrįsti Gruzijos ir Rusijos vyriausybių pateiktais duomenimis, rodo, kad maždaug 30 tūkst. Pietų Osetijos gyventojų prieglobstį rado Šiaurės Osetijoje, o dar maždaug 12 tūkst. tapo pabėgėliais pačioje Pietų Osetijos teritorijoje.

Iš Gruzijos Gorio regiono dėl karo veiksmų pasitraukė maždaug 56 tūkst. žmonių.

JT agentūros paragino vyriausybės atstovus atidaryti pabėgėliams humanitarinius koridorius.

Žiūrėkite videoreportažą apie osetinus Lietuvoje.

Po antskrydžių Gorio mieste sprogus bomboms antradienį žuvo olandų televizijos kanalo RTL operatorius Stanas Storimansas pranešama RTL kanalo svetainėje.

S.Storimansas yra jau penktas žiniasklaidos atstovas ir pirmasis užsienio žurnalistas žuvęs per penktadienį prasidėjusį Gruzijos ir Rusijos konfliktą dėl Pietų Osetijos.

Per minėtą bombardavimą dar keli žmonės buvo sužeisti, tarp jų RTL korespondentas Jeroenas Akkermansas, kuriam buvo sužeista koja.

„Iš viso per bombardavimą žuvo penki žmonės", - sakoma RTL pranešime.

"Reuters" žurnalistai praneša, kad miesto gatvės - visiškai ištuštėjusios, o žmonės bijo dėl savo ir artimųjų gyvybių.

Rusijos prezidentas D.Medvedevas įsakė nutraukti karinę operaciją Gruzijoje, pranešė Kremlius.

D.Medvedevas teigia nusprendęs nutraukti operaciją, nes jau atstatė civilių ir taip vadinamų taikdarių saugumą Pietų Osetijoje.

Rusija išreiškė nepasitikėjimą Gruzijos valdžia, tačiau kol kas prie derybų stalo sėsti neketina.

Prieš pat Kremliaus paskelbiant apie ugnies nutraukimą netilo pranešimai apie rusų bombardavimus Gorio mieste.

Liudininkai BBC teigė, kad vienai bombai nukritus ant ligoninės žuvo žmonių.

Žiūrėkite reportažą apie įvykius Gruzijoje.

Prieš tai Rusijos lėktuvai atakavo Gruzijos artilerijos pozicijas, kurios buvo kalnuose netoli miesto. Gorio gatvėmis pravažiuoja vos keli automobiliai, kuriais gyventojai, rizikuodami savo gyvybe, stengiasi ištrūkti iš miesto.

Gruzijos kariai padrikai pasitraukė iš miesto dar pirmadienį. "Reuters" reporteriai praneša, kad pakeliui iš Gorio į Tbilisį jie nesutiko nė vieno Gruzijos kario, tačiau matė pakelėje kelis sudegusius vietos pajėgų šarvuočius.

Gruzijos atsiskyrusio Abchazijos regiono pajėgos antradienį Kodorio tarpukalnėje apsupo gruzinų karių grupę, su kuria susišaudė, remdamasi abchazų pareigūnu pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS.

250 abchazų karių Abchazijos pakraštyje esančioje Kodorio tarpukalnėje susirėmė su gruzinų padaliniu, sakė Abchazijos generalinio štabo viršininkas Anatolijus Zaicevas.

Rusija nesiima aktyvių bandymų Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui nuversti, bet mano, kad padėtis pagerėtų, jei jis pasitrauktų, antradienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Geriausia būtų, jei jis pasitrauktų, - per spaudos konferenciją sakė S.Lavrovas. - Tačiau teiginys, kad mes nusprendėme jį nuversti ir tik tada užbaigti karinę operaciją, yra nesąmonė".

Rusijos ministras taip pat sakė, kad Maskva nėra suinteresuota aptarinėti padėties su provakarietiško M.Saakašvilio vyriausybe.

„Nemanau, kad Rusija norės kalbėtis su ponu Saakašviliu po to, ką jis padarė mūsų piliečiams", - nurodė jis.

Analitikai neslepia, kad gruzinai prarado Pietų Osetiją

Gruzija bandydama žaibiškai užimti Pietų Osetiją padarė strateginę klaidą, dėl kurios tikriausiai visam laikui prarado tą regioną, sako analitikai.

Nors Rusijos remiami to atsiskyrusio Gruzijos regiono separatistai padėjo išprovokuoti Gruziją, jos sprendimas pulti buvo pagrįstas įsitikinimu, kad gruzinų pajėgos gali pasiekti žaibišką pergalę.

„Gruzinai metė kauliukus ir pralošė", - sakė Michaelas Denisonas, Londone įsikūrusio saugumo studijų centro „Chatham House" Rusijos ir Eurazijos reikalų ekspertas.

„Siekti greitos pergalės nebuvo neracionalus sumetimas, bet galų gale tai buvo klaida", - sakė jis.

Gruzija, kurios teritorijoje yra keli neramūs regionai, pastaraisiais metais sugebėjo nuslopinti mažo intensyvumo maištautojų sukilimus savo teritorijoje - pavyzdžiui, Kodorio tarpukalnėje ir Adžarijoje - neišprovokuodama Rusijos reakcijos.

Gruzija manė, kad dabar, kai neseniai pasikeitė vadovybė Maskvoje, ji gali suderinti puolimo laiką su Pekino olimpiados atidarymu ir pasiekti greitą ir palyginti nesunkią pergalę.

„Pietų Osetijos sostinė Cchinvalis yra palyginti maža, joje gyvena ne daugiau kaip 25 tūkst. žmonių, tad jie tikriausiai manė, kad gali jį tiesiog užimti ir viskas bus baigta", - sakė M.Denisonas.

„Jie galėjo apskaičiuoti, kad kai kurie žmonės išvyks iš to regiono į šiaurę, į Šiaurės Osetiją, bet kiti liks ir problema iš esmės bus išspręsta", - mano jis.

Jo nuomone, gruzinams derėjo pagalvoti apie Rokio tunelio, kuris jungia Pietų Osetiją ir Rusiją ir kuriuo rusų pajėgos pateko į regioną, blokavimą ar susprogdinimą, bet Gruzijai reikėjo palikti tą tunelį atvirą, kad Pietų Osetijos gyventojai galėtų pabėgti į šiaurę.

M.Denisonas ir kiti analitikai pažymi, kad Pietų Osetijos separatistai jau kuris laikas provokavo Gruziją, tikriausiai tikėdamiesi, kad prireikus rusai ateis jiems į pagalbą.

„Rusai provokavo ilgą laiką ir aš neabejoju, kad jie kurstė separatistus pradėti pulti", - sakė britų parlamentaras Bruce'as George'as, kuris seniai palaiko ryšius su Gruzija.

„Tuo pačiu metu, jei pradedi karą, kaip padarė gruzinai, turi apskaičiuoti, kokios bus pasekmės. Buvo neišvengiama tai, kad rusai reaguos labai smarkiai Ir šiuo etapu neatrodo, kad jie sustos", - sakė jis.

Pasak M.Denisono, kuris praėjusį kartą Pietų Osetijoje lankėsi prieš kelis mėnesius, Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimas, jog dabar labai nepanašu, kad Pietų Osetija kada nors bus integruota į Gruziją, beveik nulėmė regiono likimą.

„Jei rusai nebūtų įsikišę ir Gruzija būtų užėmusi Pietų Osetiją, kai kurie Pietų Osetijos gyventojai būtų pabėgę, bet dauguma (jų) tikriausiai būrų susitaikę su nauja padėtimi, o Pietų Osetijai turbūt būtų atsivėrusios geresnės ekonominės ir kultūrinės perspektyvos", - sakė M.Denisonas.

„Pasikeitus aplinkybėms, jiems dabar lemta būti maža tolima kolonija pietiniame Rusijos pakraštyje", - pridūrė jis.

JAV prezidentas George'as W.Bushas pirmadienį perspėjo Rusiją pakeisti kursą Gruzijoje ir pareiškė, kad Maskvos kariniai veiksmai gali pakenkti jos autoritetui pasaulyje ir sukelti grėsmę santykiams su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa.

Žiūrėkite reportažą.

JAV vadovas pirmadienio vakarą taip pat skambino Lietuvos vadovui Valdui Adamkui ir pareiškė paramą Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Estijos ir Latvijos vadovų sprendimui antradienį vykti į Tbilisį.

G.Bushas pirmadienį apie 22.40 val. Lietuvos laiku skrisdamas iš Pekino į Vašingtoną paskambino V.Adamkui ir pabrėžė bendrų pastangų sprendžiant karinį konfliktą Gruzijoje svarbą.

„Rusija įsiveržė į suverenią kaimyninę šalį ir grasina jos žmonių išrinktai demokratinei vyriausybei. Tokie veiksmai yra nepriimtini XXI amžiuje“, - sakė G.W.Bushas skaitydamas pareiškimą Baltuosiuose rūmuose.

G.W.Bushas paragino Maskvą priimti Europos parengtą taikos planą, kuris numato nedelsiamą ugnies nutraukimą, pajėgų išvedimą iš konflikto zonos, grįžimą prie padėties, kuri buvo iki rugpjūčio 6-osios, ir įsipareigojimą ateityje nebevartoti jėgos.

„Rusijos vyriausybė turi gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenumą. Rusijos vyriausybė turi pakeisti kursą, kurio, kai atrodo, ji laikosi dabar, ir priimti susitarimą dėl taikos kaip pirmą žingsnį sprendžiant šį konfliktą“, - sakė jis.

Penktadienį Gruzija pradėjo ataką kontrolei Pietų Osetijoje atgauti, o Rusija pasiuntė savo karius ir bombardavo Gruzijos taikinius toli nuo konflikto zonos.

„Rusijos veiksmai šią savaitę verčia kelti rimtus klausimus apie jos ketinimus Gruzijoje ir visame šiame regione. Šie veiksmai esmingai pakenkė Rusijos autoritetui pasaulyje. Šie veiksmai taip pat gali pastatyti į pavojų Rusijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa“, - perspėjo G.W.Bushas.

JAV vadovas, kuris kalbėjo po savo nacionalinio saugumo komandos posėdžio, išsakė nuogąstavimą, kad Rusija gali mėginti pulti Tbilisį ir turėti tikslą nuversti provakarietišką Gruzijos vyriausybę, kuriai vadovauja prezidentas Michailas Saakašvilis.

„Dabar susidaro įspūdis, kad siekiama nuversti Gruzijos deramai išrinktą vyriausybę“, - sakė jis.

„Esu labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad Rusijos pajėgos juda už konflikto zonos ribų, užpuolė Gruzijos Gorio miestą ir grasina Gruzijos sostinei Tbilisiui. Yra požymių, kad Rusijos pajėgos gali netrukus bombarduoti sostinės civilinį oro uostą“, - sakė G.W.Bushas.

„Tokie Rusijos veiksmai būtų dramatiškas ir brutalus konflikto Gruzijoje eskalavimas“ ir „būtų nesuderinami“ su Maskvos pažadais, kad ji tik siekia atkurti status quo Gruzijos atsiskyrusiame Pietų Osetijos regione iki karinių veiksmų pradžios rugpjūčio 6 dieną“, - sakė jis.

„Laikas Rusijai laikytis savo žodžio ir dėti pastangas užbaigti šią krizę“, - sakė G.W.Bushas.

Paskelbus, kad rusų kariai gali priartėti prie Tbilisio, mieste kilęs sujudimas rimsta. LTV naujienų tarnyba praneša, kad rusai dar nepradėjo Gruzijos sostinės puolimo.

Kaip praneša BNS korespondentė Tbilisyje, miesto gatvėse yra žmonių, automobilių, miestas nėra ištuštėjęs, nors kartu pastebima, kad automobilių gatvėse stovi mažiau nei paprastai, todėl galima spėti, kad dalis gyventojų iš miesto išvyko.

Pirmadienį vėlai vakare kreipdamasis per televiziją vėlai pirmadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Lado Gurgenidzė.

„Rusijos pajėgos įžengė į Potį. Aukų nėra", - sakė jis.

„Apgailestaujame, kad esame liudininkai tokios įvykių raidos, o Vakarų partneriai aktyviau neįsikiša".

Tuo tarpu Rusijos generolai neigia pranešimą, kad jų pajėgos įžengė į Gruzijos Juodosios jūros Počio uostamiestį.

Pirmadienį apie 20 valandą Lietuvos laiku paskelbus, kad užimtas netoli Pietų Osetijos esantis Gorio miestas ir rusų kariai juda Tbilisio link, mieste kilo sujudimas - gatvėse labai padaugėjo pirmyn atgal zujančių automobilių. Iš viešbučio nusprendusiai išvykti BNS korespondentei nepavyko gatvėje susistabdyti taksi, nes visi automobiliai buvo užimti.

Benzino kolonėlėse ir maisto prekių parduotuvėse nusidriekė ilgos eilės, vėliau parduotuvės apskritai užsidarė.

Gruzijos premjeras paskelbė, kad prašo visų komercinių bankų antradienį nedirbti. Šiuo sprendimu galimai siekiama užtikrinti, kad po įtemptos nakties žmonės nepultų atsiiminėti bankuose laikomų santaupų.

Galima teigti, kad žinia, jog į Tbilisį antradienį planuoja atvykti Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai nuėmė nemažą dalį įtampos. „Dabar mums belieka išsilaikyti iki ryto", - BNS sakė gruzinas Merabas.

Jis ir keli kiti BNS kalbinti gruzinai sakė esantys labai dėkingi Lietuvai už paramą ir džiaugėsi, kad prezidentas Valdas Adamkus pademonstravo ryžtą atvykti į Tbilisį.

Lietuvą labai giria ir Vilniuje dirbantys gruzinų diplomatai, kurie sakė, kad pastarosiomis dienomis sulaukiantys ypatingos paramos ir dėmesio.

„Šiandien prie ambasados atėjo grupelė jaunuolių, jie degino žvakutes, šalia jų buvo padėtos Lietuvos ir Gruzijos vėliavos, vakare vėl atėjo", - BNS pirmadienį pasakojo Gruzijos diplomatai.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose pirmadienį atmetė Vakarų šalių parengtą Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą dėl neatidėliotinų paliaubų Gruzijoje, nes jame nėra įtrauktas reikalavimas Tbilisiui atsisakyti naudoti jėgą prieš separatistus.

Rezoliucijos projektas, pagrįstas trijų punktų Prancūzijos planu, numato nedelsiamą ugnies nutraukimą, Gruzijos teritorinio vientisumo pripažinimą ir grįžimą prie padėties, kuri buvo iki rugpjūčio 6-osios, kai gruzinų pajėgos surengė puolimą siekdamos jėga susigrąžinti separatistinės Pietų Osetijos kontrolę.

„Projektas, deja, buvo parengtas nesikonsultuojant su mumis", - žurnalistams sakė Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Vitalijus Čiurkinas po penktojo per keturias dienas Saugumo Tarybos posėdžio dėl Kaukazo konflikto.

„Tai pirmalaikis žingsnis. Nematau galimybės, kad mes priimtumėme šį prancūzų projektą", - sakė jis ir pridūrė, kad nepriimtina ir tai, jog jame neužsimenama apie „Gruzijos agresiją ir mūsų matytus žiaurumus".

Maskva kaltina Gruzijos pajėgas nužudžius 2 tūkst. civilių gyventojų ir Tbilisio karinius veiksmus vertina kaip karo nusikaltimus.

Vis dėlto V.Čiurkinas išreiškė viltį, kad „kartu su mumis" pavyks parengti priimtiną projektą, į kurį bus įtrauktos dvi Rusijos sąlygos: pirma, kad iš Pietų Osetijos turi būti išvestos Gruzijos pajėgos, ir, antra, kad „gruzinai turi sutikti pasirašyti su osetinais ir abchazais susitarimą dėl jėgos nenaudojimo".

Prancūzijos ambasadoriaus pavaduotojas JT Jeanas-Pierre'as Lacroix nurodė žurnalistams, kad rezoliucijos projekto rengėjai „labai įdėmiai seka diplomatines pastangas" regione.

Omenyje jis turėjo prancūzų užsienio reikalų ministro Bernard'o Kouchnero, kurio šalis dabar pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), tarpininkavimo misiją.

Anksčiau pirmadienį B.Kouchneras ir jo kolega iš Suomijos Alexanderas Stubbas įtikino Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį pasirašyti Prancūzijos pateiktą taikos planą.

Antradienį šiedu diplomatijos vadovai minėtą planą pristatys Rusijos lyderiams Maskvoje. Siekdamas paremti šį planą antradienį Maskvoje ir Tbilisyje taip pat apsilankys Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Prancūzų diplomatų rezoliucijos projektas, dėl kurio, kaip tikisi rengėjai, bus balsuojama vėliau šią savaitę, „ragina nedelsiant ir be sąlygų nutraukti karinius veiksmus, taip pat visiškai atitraukti Rusijos ir Gruzijos pajėgas į pozicijas, kuriose jos buvo iki 2008 metų rugpjūčio 7 dienos".

Jame taip pat pabrėžiama „būtinybė visoms šalims susilaikyti nuo tolesnio jėgos panaudojimo" ir raginamos „visos šalys nedelsiant derybomis siekti rasti taikų ir patvarų sprendimą".

Tuo tarpu JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Zalmayus Khalilzadas pranešė, kad kolega iš Rusijos jį patikino, kad Rusija nesiekia nušalinti nuo valdžios Michailo Saakašvilio.

Kita vertus, JAV pasiuntinys išreiškė abejonių dėl to, ko rusai siekia savo „neproporcingu atsaku" į Gruzijos puolimą susigrąžinti Maskvos remiamų Pietų Osetijos separatistų kontrolę.

„Jeigu rusai ketina grįžti prie status quo ante Pietų Osetijoje, tai kodėl atidaro antrą frontą Abchazijoje? Kodėl puola likusią Gruzijos teritoriją ir atakuoja Gruzijos infrastruktūrą?", - sakė Z.Khalilzadas.

„Tokio masto puolimo negalima pateisinti jokiais legitimais Rusijos interesais", - pridūrė jis.