ES ir Rusija praėjusį mėnesį surengė savo pirmąsias derybas dėl plataus
masto naujos „strateginės partnerystės“. Šis susitarimas turi pakeisti 1997
metais sudarytą susitarimą, atsižvelgiant į naują politinę, ekonominę ir
energetinę padidėjusios Bendrijos ir sustiprėjusios Rusijos realybę.
D.Milibandas griežtai pasmerkė Rusijos atsaką į gruzinų armijos
praėjusios savaitės puolimą, kurio tikslas buvo atgauti kontrolę
atsiskyrusioje ir Rusijos remiamoje Pietų Osetijoje.
„Agresyvi Rusijos jėga už Pietų Osetijos sienų ... tikrai šokiravo
daugelį žmonių, - sakė jis. - Visi Europos užsienio reikalų ministrai, su
kuriais kalbėjausi, ... šokiruoti tų scenų (Gruzijoje), kurias matė
pastarosiomis dienomis“.
„Rusijos tankų Goryje, Rusijos tankų Senakyje, Rusijos (vykdomos) Počio,
Gruzijos uosto, blokados vaizdas šiurpiai primena laikus, kurie, kaip, mano
nuomone, tikėjomės, praėjo“, - sakė jis.
Panašią kritiką pareiškė ir keli ministrai iš Rytų Europos.
„Rusai naudojo ... aiškiai neproporcingą jėgą“, - sakė Lenkijos užsienio
reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).
Tačiau kai kurie ministrai sakė, kad didžiausią dėmesį dabar reikėtų
skirti ne Rusijos vaidmeniui, o svarbesniems klausimams, tokiems kaip skubi
humanitarinė pagalba civiliams gyventojams.
„Esu įsitikinęs, kad vėliau surengsime labai griežtą diskusiją apie ES ir
Rusijos santykius, - sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas
Stubbas , kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos
Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). - Kaltinimų žaidimas ir
griežta kalba prasidės vėlesniu etapu“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sakė, jog būtų neproduktyvu dabar kaltinti
Rusiją: „Nemanau, kad šiandien turėtume pasinerti į ilgas diskusijas apie
atsakomybę ar (apie tai), kas sukėlė pastarųjų kelių dienų eskalavimą“.
Berlynas vadovauja apylaisviam aljansui - Jungtinių Tautų (JT)
generalinio sekretoriaus draugų grupei, kuri bandė slopinti įtampą tarp
Maskvos ir Tbilisio, atsiradusią dėl kito atsiskyrusio Gruzijos regiono
Abchazijos.
Tuo tarpu JAV dienraštis „The New York Times“ rašo, kad JAV valstybės sekretorė
Condoleezza Rice privačiai perspėjo Gruzijos prezidentą
Michailą Saakašvilį nesivelti į konfliktą su Rusija savo vizito į Tbilisį
liepos mėnesį metu.
„Ji nedviprasmiškai jam sakė, kad jis turi ant stalo padėti
įsipareigojimą nenaudoti jėgos“, - sakė neįvardytas aukštas JAV pareigūnas,
kuris lydėjo C.Rice per minėtą kelionę.
Ši žinia gruzinų lyderiui buvo perduota per privačius pietus liepos 9
dieną, rašo laikraštis.
Tačiau viešai C.Rice kaltę dėl nestabilios padėties separatistiniuose
Gruzijos regionuose vertė Rusijai.
Rusija „turi dalyvauti sprendžiant problemą, o ne prisidėti prie jos“, -
sakė ji liepos 10 dieną Tbilisyje per bendrą spaudos konferenciją su
M.Saakašviliu.
Nepaisant viešai išsakomos griežtos retorikos, aukšti JAV pareigūnai
ragino gruzinus stengtis, kad konfliktas nebūtų eskaluojamas iki pat tos
valandos, kai Gruzija pradėjo puolimą Pietų Osetijoje, rašo laikraštis.
Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili praėjusį
ketvirtadienį paskambino aukštam JAV pasiuntiniui regione, valstybės
sekretorės padėjėjui Danieliui Friedui, ir pranešė, kad
jos šalis užpulta, rašo „The New York Times“.
„Mes pasakėme jiems, kad jie turi laikytis savo vienašališkų paliaubų, -
sakė minėtas pareigūnas laikraščiui. - Mes sakėme, būkite supratingi,
neikite ir nepasiduokite Rusijos provokacijai. Nedarykite to“.
Pasak aukšto pareigūno, su kuriuo kalbėjosi „The New York Times“,
M.Saakašvilis neinformavo Vašingtono apie ketinamą pradėti puolimą.
„Gruzinai sumetė, kad verčiau vėliau prašyti atleidimo, o ne iš pradžių
prašyti leidimo“, - sakė administracijos pareigūnas.
„Tai buvo jų sprendimas. Jie žinojo, kad mes pasakysime ne“, - sakė jis.