„Jūs iš kur? Iš Lietuvos? O, svečiai“, - plonas cigaretes vieną po kito traukiantis juodbruvis vyras tuoj sukruto: „Tai palaukite, aš tuoj jus pavešiu“. Ir nuėjo namų link. Po poros minučių prie mūsų priplaukė sidabrinis „Mercedes Benz“ visureigis tamsintais stiklais.
Taip mus pasitiko Tbilisis, kai ieškodami viešbučio antradienio vakarą nuklydome visai į kitą pusę ir užklausėme lūkuruojančių vyrų kelio. Nei bombarduojamos apylinkės, nei grėsmingi gandai apie rusų planus pulti sostinę neišgujo kaukazietiško svetingumo.
Tačiau kad tai ne tik draugiškumas, bet ir tam tikras Lietuvos pastangų padėti Gruzijai įvertinimas, buvo aišku vos išlipus iš lėktuvo. Prie Tbilisio oro uoste nutūpusio lietuvių „Spartan“ tuoj sugužėjo būrys šios šalies pareigūnų ir ėmė tartis, kaip išsidalinti atsiųstą humanitarinę pagalbą – miegmaišius, palapines, krosneles, sausą davinį ir kitus būtiniausius krizės ištiktos šalies gyventojams daiktus. Netrukus vietinis gelbėtojų vadas telefonu jau dėkojo vienam Lietuvos pareigūnai: „Taip, siuntą gavome, ačiū, labai jums ačiū“.
Net jeigu dėkingumas už maždaug poros šimtų tūkstančių litų vertės humanitarinę pagalba ir atmieštas patosu, išgirstas Lietuvos vardas gruzinams reiškia kur kas daugiau nei tavo statusas ar pareigos. „Gal einate į mitingą, galime pavežti“, - vos išėjus iš Lietuvos ambasados pasiteiravo privažiavusio automobilio vairuotojas, apsigobęs Gruzijos vėliava.
Gruzinai nepamiršo Lietuvos trispalvių
Nors antradienį į Tbilisį atvyko penkių šalių vadovai, Rusijoje lankėsi Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, o Dmitrijus Medvedevas paskelbė apie ugnies nutraukimą, dienos kulminacija tapo šimtatūkstantinis mitingas Gruzijos sostinėje šalia parlamento rūmų.
Geru atstu nuo rūmų jau buvo galima girdėti griaudinčias politikų kalbas ir žymių atlikėjų atliekamas populiariausias dainas.
„Kad skamba muzika, tai nereiškia, kad šventė, - lrytas.lt sakė Ilja, su žmona atėjęs į „Taikaus manifesto Gruzijai“ akciją. – Tai dainos, kurios palaiko ir įkvepia tautą būsimiems mūšiams bei pergalėms. Tai pakelia dvasią“.
Baltai raudona jūra ošė iki pat vidurnakčio. Tarp vėliavų bangų mirgėjo žvakių liepsnelės. Tai vienur, tai kitur šmėžavo Lietuvos trispalvė, taip pat Latvijos, Estijos, Lenkijos, JAV, Europos Sąjungos, Prancūzijos ir Čekijos vėliavos. „Lietuva su mumis. Jie mums visada padeda. Mes draugai. Šitas karas neteisingas“, - emocingai aiškino Nina, plačiais mostais plėvendama lietuvišką trispalvę.
„Mūsų šalys draugauja, todėl aš manau, kad lietuviai taip pat remia gruzinus. Atsinešiau Lietuvos vėliavą, kad parodyčiau, jog lietuviai - taip pat čia“, - panašiai kalbėjo paauglys Kotikomas.
Dainos, glėbesčiavimaisi ir bučiniai vis dėlto neištrynė daugelyje žmonių veiduose įsirėžusio rūpesčio. Jie įtariai sutiko žinią, kad Rusijos prezidentas D.Medvedevas pranešė apie ugnies nutraukimą. „Naktį dar girdėjosi sprogimai net čia, Tbilisyje, taip pat kalbama, kad iki šiol rusų naikintuvai apšaudo Gruzijos kaimus“, - dar kalbėjo vienas iš gruzinų gelbėtojų komandos, pasitikęs iš Lietuvos atskraidintą humanitarinę pagalbą.
„Atėjome čia, nes mes kovojame už savo tautą. Mus nori okupuoti ir mes ginamės. Kitos pasaulio šalys turėtų padėti, nes vieni mes nepajėgsime kariauti su Rusija“, - vakarinio mitingo metu lrytas.lt rėžė Nino Adveladzė.
Gruzinams – ir V.Adamkaus pasveikinimas
Prieš pat vidurnaktį pasveikinti tautos į sceną išėjo Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, o už jo nugaros – ir visa svita užsienio vadovų, tarp kurių žengė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Išklausę padrąsinančių savo šalies ir Ukrainos vadovo Viktoro Juščenkos kalbų, atlaidžiai pasveikinę gerokai užsitęsusią Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio prakalbą, šalia stovėję gruzinai ėmė šnabždėtis: „O kas jis?“.
Tik kažkam pasufleravus „Litva“ („Lietuva“), per minią nuvilnijo „Aaa... Ooo...“ ir galiausiai po pirmųjų V.Adamkaus pasveikinimo žodžių prapliupo skanduoti „Litva, Litva“.
„Aš kreipiuosi laisvų Lietuvos žmonių vardu į laisvus Gruzijos žmones. Jūs nesate vieni, mes esame kartu. Kaip Lietuva nusprendė savo ateitį, taip turi pati Gruzija nuspręsti savo. Likime kartu, likime vieningi ir pergalė bus mūsų“, - angliškai į susirinkusius kreipėsi V.Adamkus, Tbilisio gyventojus nudžiugindamas trumpiausia kalba.