„Svarstomas Rusijos atsidavimas supratimo ir bendradarbiavimo santykiams
su likusia Europos dalimi“, - oficialiame kvietime ES valstybių ir
vyriausybių vadovams nurodė Prancūzijos lyderis Nicolas Sarkozy.
Rusijai priklauso padaryti fundamentinį sprendimą šiuo atžvilgiu ir
pasirinkti, pridūrė jis.
N.Sarkozy, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, šį viršūnių susitikimą
Briuselyje sušaukė tam, kad 27 valstybių blokas galėtų suformuluoti „aiškią
ir vieningą žinią“ dėl Rusijos konflikto su Gruzija.
Tačiau lyderiams teks įveikti nuomonių skirtumus dėl to, kaip elgtis su
rusais. Daugelis rytinių Bendrijos narių, taip pat - Didžioji Britanija ir
Švedija, spaudžia laikytis griežtos pozicijos.
Britų ministras pirmininkas Gordonas Brownas
sekmadienį griežtame straipsnyje, kurį išspausdino „The Observer“, paragino
iš pagrindų persvarstyti ES santykius su Rusija.
Tačiau dalis „senosios Europos“, pirmiausia - Prancūzija ir Vokietija,
nori laikytis subtilesnės pozicijos, kad nepakenktų santykiams su Rusija.
Nors buvo iškilusi sankcijų Rusijai perspektyva, Prancūzija beveik atmetė
tokią galimybę, tačiau ES lyderiai galėtų nuspręsti sustabdyti derybas dėl
naujo strateginės partnerystės susitarimo.
Viršūnių susitikimo išvakarėse Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas
laikėsi griežtos pozicijos ir perspėjo, kad Maskva yra pasirengusi atsakyti
į sankcijas ir kad jos sprendimas pripažinti atskilusių Gruzijos regionų
Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę yra neatšaukiamas, nors jį
griežtai pasmerkė Vakarai.
„Nesame sankcijų šalininkai ir laikome jas paskutine priemone“, -
interviu Rusijos televizijai sakė D.Medvedevas. Pasak jo, sankcijoms įvesti
reikia specialių įstatymų.
„Jei reikės, mes irgi galime įvesti tokius specialius įstatymus“, -
perspėjo jis.
Tuo tarpu Tbilisis keisdamas savo poziciją sekmadienį sakė, kad nesiekia
Europos sankcijų Rusijai.
„Mums Europos sankcijos Rusijai nėra prioritetas“, - Stambule sakė
Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili.
Tris valandas truksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje turi būti
pažadėta didesnė pagalba Gruzijai, kur konfliktas prasidėjo rugpjūčio 8
dieną, gruzinų armijai pradėjus puolimą Pietų Osetijos kontrolei
susigrąžinti.
Rusija surengė atsakomąjį puolimą, kuris truko penkias dienas, bet iki
šiol neišvedė visų savo karių iš Gruzijos teritorijos.
ES lyderiai taip pat aiškinsis, kaip paskatinti Gruzijos ekonomiką,
pradės darbą dėl laisvosios prekybos zonos ir pasiūlys sušvelninti
reikalavimus dėl vizų Gruzijos piliečiams.
Šaltinis Prancūzijos prezidentūroje sakė, jog lyderiai pareikš, kad šešių
punktų susitarimas, kuriam tarpininkavo N.Sarkozy ir kuriuo buvo užbaigti
Gruzijos ir Rusijos karo veiksmai, „turi būti įgyvendintas visas“.