Europos lyderiai vėl planuoja keliones į Maskvą ir Tbilisį

N.Sarkozy „nori pasiūlyti savo kolegoms Europoje tam tikrą skaičių iniciatyvų, (pavyzdžiui), kad jis pats grįš į Rusijos ir Gruzijos sostines stumti taikos reikalo“, radijui „Europe 1“ sakė premjeras.

Jis pridūrė: „Žodžio „sankcijos“ šiandien darbotvarkėje nėra. Darbotvarkėje esantis žodis yra „dialogas“.

N.Sarkozy praėjusį mėnesį buvo nuskridęs į Maskvą ir Tbilisį tarpininkauti dėl šešių punktų ugnies nutraukimo susitarimo, o Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), užėmė ne tokią griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu kaip kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija.

„Yra dvi galimybės. Arba norima bet kokia kaina atnaujinti šaltąjį karą, kaltinant Rusiją, izoliuojant ją ... Tai ne tas kelias, kurį pasirinko Prancūzija. Tai ne tas kelias, kurį pasirinko Europa“, - sakė F.Fillonas ir pridūrė, kad kita galimybė yra siekti dialogo.

Prancūzija pirmadienį Briuselyje sušaukė neeilinį 27 valstybių bloko viršūnių susitikimą Gruzijos krizei aptarti.

Susitikimui, kuriame sankcijos Rusijai tikriausiai nebus patvirtintos, pirmininkaus N.Sarkozy.

Apie savo vizitą paskelbė ir Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini. Jis sakė, kad šią savaitę vyks į Rusiją ir Gruziją ir bandys sušvelninti šių kaimyninių valstybių priešiškumą.

Laikraščiui „Corriere della Sera“, kuris jo interviu spausdina pirmadienį, F.Frattini sakė, kad po neeilinio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Gruzijos krizei aptarti jis trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Maskvoje ir Tbilisyje.

Jo tikslas bus „paprašyti Rusijos gerbti (ugnies nutraukimo) susitarimus ir pasakyti Gruzijos valdžiai, kad jokio sutrumpinto kelio įstoti į ES nėra ir kad toji rugpjūčio krizė nėra (narystės) leidimas“.

F.Frattini nuomone, Rusija nėra priešiška valstybė: „Jeigu kai kurios šalys mano, kad galime nutraukti santykius su Rusija, jos turėtų paaiškinti, kokiu būdu mes tada spręsime tokius klausimus kaip Irano branduolinės (ambicijos)“.

„Gerai ragintis laikytis taisyklių, tačiau turi būti aišku, kad (Rusija) yra strateginė partnerė, o ne priešiška šalis“, - pridūrė jis.

F.Frattini perspėjo nebandyti izoliuoti Rusijos ir sakė, jog nepritaria tam, kad būtų sustabdytos derybos dėl naujo susitarimo ES ir Rusijos santykių klausimu. Abi šalys turėtų susitikti rugsėjo 15-16 dienomis.

„Jei yra Europos ir Rusijos susitikimo planai, juos reikia vykdyti, pradedant tuo susitikimu rugsėjo viduryje, - sakė Italijos užsienio reikalų ministras. - Sprendžiant dėl tokių atsakomųjų priemonių, reikia visų šalių vienbalsiškumo, o to, mano nuomone, nėra“.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva niekam neleis gadinti jos santykių su Vokietija.

„Rusijos ir Vokietijos susitaikymas (po Antrojo pasaulinio karo yra) vienas svarbiausių naujosios Europos kūrimo faktorių, ir mes niekam neleisime įvaryti pleišto tarp mūsų tautų“, - sakė S.Lavrovas, pirmadienį skaitydamas tradicinę rugsėjo 1-osios paskaitą Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto studentams.

Jis pabrėžė, kad šiandien „kai kas bando gąsdinti“ Rusiją Vokietija, kuri neva, „jeigu ją paleisti iš NATO narvo, vėl kels grėsmę visai Europai“.

„Manau, kad tie, kurie norėtų pakirsti pasitikėjimą pokariniu (Vokietijos) vystymusi, siekia ... savanaudiškų tikslų... Mums „vokiečių klausimas“ yra išspręstas galutinai“, - pridūrė jis.

S.Lavrovas sakė, kad Rusijos sprendimas nusiųsti savo karių į Gruziją nustatė naują standartą, kuriuo vadovaudamasi Maskva gins savo nacionalinius interesus.

Rusija, praėjusį mėnesį pradėjusi karinį puolimą Gruzijoje, kuri bandė jėga susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę, užsitraukė Vakarų rūstybę. Vėliau Maskva pripažino Pietų Osetijos ir kito atskilusio Gruzijos regiono - Abchazijos - nepriklausomybę.

„Be protingo daugiašalio dialogo būsime priversti reaguoti patys, bet, žinoma, vadovaudamiesi protingo pakankamumo principu ir remdamiesi tarptautine teise“, - sakė S.Lavrovas, pirmadienį skaitydamas tradicinę rugsėjo 1-osios paskaitą Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute.

„Savo atsaku į Gruzijos agresiją Rusija nustatė tam tikrą reagavimo standartą, kuris visiškai atitinka galiojančią tarptautinę teisę“, - sakė S.Lavrovas šios pagrindinės tarptautinių santykių aukštosios mokyklos studentams.

Savo kalbą, kurioje didžiausias dėmesys buvo skirtas naujiems Rusijos ir Vakarų santykiams, jis pasakė kelios valandos prieš tai, kai Europos Sąjungos (ES) lyderiai turi susirinkti Briuselyje ir aptarti bendrą poziciją dėl Gruzijos krizės. S.Lavrovas leido suprasti, kad Rusija nepasiduos jokiam spaudimui.

„Rusija į tarptautinę areną grįžo kaip atsakinga valstybė, kuri gali apginti savo piliečius“, - pareiškė S.Lavrovas.

„Jei kas nors šiuo klausimu klydo, tai mūsų veiksmai dėl Gruzijos privertimo laikytis taikos ir aplinkybių išprovokuoto Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimo tokias abejones turėjo išsklaidyti“, - pridūrė jis.

Pasak S.Lavrovo, Rusija ir jos taikos palaikymo pajėgos laikėsi „didžiai krikščioniškos“ tradicijos „gyvybę už draugus atiduoti“.

Jei, pasak jo, „partneriai nebus pasirengę bendriems veiksmams, Rusija savo nacionaliniams interesams ginti bus priversta veikti savarankiškai, bet - visuomet remdamasi tarptautine teise“.

„Remdamiesi tuo pačiu tvirtu pamatu - konstitucijos ir Rusijos įstatymų pamatu - ginsime savo piliečių gyvybę ir orumą, kad ir kur jie būtų, palaikysime rusų verslo interesus, plėtosime privilegijuotus santykius su Rusijos draugais visuose regionuose“, - sakė S.Lavrovas.