„Aiškiai sakome, kad prieš nuodugnaus ES santykių su Rusija persvarstymo
išvadas turėtume sustabdyti derybas dėl ES ir Rusijos partnerystės ir
bendradarbiavimo susitarimą pakeisiančio (susitarimo)“, - žurnalistams sakė
Gordono Browno atstovas.
Sekmadienį viename laikraštyje G.Brownas paragino iš pagrindų
persvarstyti ES santykius su Maskva.
Baltijos valstybės taip pat nori, kad antrasis derybų dėl ES ir Rusijos
partnerystės susitarimo ratas, numatytas rugsėjo 15-16 dienomis, būtų
atidėtas. Planuojamas susitarimas apima tokias sritis, kaip prekyba, žmogaus
teisės ir energetikos politika.
Tačiau Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai,
Vokietija ir Italija sako, kad bet kokios bausmės didžiausiai bloko
energijos tiekėjai būtų pirmalaikės.
G.Brownas mano, kad Rusijos pastarojo meto veiksmai „sustiprino
argumentus dėl diversifikavimosi ne tik nuo naftos ir dujų, bet ir nuo
priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų“, sakė jo atstovas.
„Tai... šiandien aptarsime su savo partneriais ES“, - pridūrė atstovas.
Pasak jo, D.Britanija nori „stiprios ir vieningos ES žinios,... kad turime
aiškiai paremti Gruzijos teritorinį vientisumą ir pasmerkti Rusijos
veiksmus“.
Seimo nariai pritaria
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir
Europos reikalų komitetų (ERK) pirmininkai pritaria Didžiosios Britanijos
ministro pirmininko G.Browno siūlymui ES sustabdyti
derybas dėl partnerystės su Rusija.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Didžiosios Britanijos
premjero pareikštos pozicijos kol kas nekomentuoja.
G.Browno atstovas žurnalistams pirmadienį teigė: „Aiškiai sakome, kad
prieš nuodugnaus ES santykių su Rusija persvarstymo išvadas turėtume
sustabdyti derybas dėl ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo
susitarimą pakeisiančio (susitarimo)".
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas
Justinas Karosas tokią Didžiosios Britanijos reakciją įvardino kaip
„visiškai natūralią".
„Tokioje situacijoje normaliai derėtis, lyg nieko nebūtų įvykę, būtų
labai naivu, juokinga ir nesuprantama. Svarbu yra, kokia forma tai reikėtų
daryti, tikriausiai reikėtų pristabdyti (derybas - BNS), kol tie reikalai
susireguliuos", - situaciją BNS vertino J.Karosas.
Anot jo, aplinkybė, kad derybose privaloma atsižvelgti į konfliktą
Gruzijoje, yra „visiškai logiška".
„Aš manau, kad bus pasirinktas variantas dėl politinio perspėjimo (...)
Tikriausiai nebus priimti sprendimai, kuriais būtų iš karto duodama per
nagus", - pažymėjo URK pirmininkas.
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas opozicinių konservatorių
vadovas Andrius Kubilius tokį Britanijos žingsnį taip pat įvertino, kaip
„savaime suprantamą dalyką", tačiau pabrėžė dar griežtesnės reakcijos
būtinybę.
„Tai yra minimalus sprendimas, kuris yra būtinas, bet, mano įsitikinimu,
jo tikrai nepakanka", - sakė A.Kubilius.
Anot jo, ES privalo elgtis dar ryžtingiau.
„Pirmiausia, į regioną turi būti įvesti ES tikri taikdariai, nes Rusijos
karinės pajėgos niekaip nebegali būti laikomos taikdarėmis. Antra,
reikalinga finansinė parama Gruzijos ekonomikos atstatymui, nes Gruzija iš
dalies patyrė tokią Rusijos agresiją dėl Vakarų, kurie iki šiol žiūrėjo pro
pirštus ir abejingai į vadinamuosius „įšaldytus" konfliktus (...).
Galiausiai, ES turi parodyti, kad Rusijos agresija nesustabdo ES ir visų
Vakarų šalių ryžto Ukrainai ir Gruzijai suteikti realias galimybes
integruotis į Vakarų erdvę", - BNS pirmadienį sakė A.Kubilius.
Pasak ERK pirmininko, jeigu dabar „vardan tariamų energetinių tiekimų bus
aukojami ES politiniai ir tarptautinės teisės principai, tai vėliau Rusija
paprašys dar didesnės politinės kainos už savo resursų tiekimą".
Pirmadienį Briuselyje prasidėjo neeilinė Europos Vadovų Tarybos (EVT)
sesija, kurioje dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
EVT bus kalbama apie krizę Gruzijoje ir svarstomi galimi ES veiksmai
teikiant pagalbą Gruzijai. Aukščiausi valstybių vadovai aptars ES ir Rusijos
santykių perspektyvas.
Neeilinį ES vadovų susitikimą inicijavo šiuo metu ES pirmininkaujančios
Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai
priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos -
kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis
konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje
prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos
regionus. Nors oficialiai karas baigėsi, Rusijos pajėgos iki šiol
kontroliuoja kai kuriuos gruzinų miestus.