Ši iniciatyva turėtų pagerinti Turkijos, Rusijos, Azerbaidžano, Gruzijos
ir Armėnijos santykius, o Europos Komisija tikisi, kad NATO narės ir prie ES
siekiančios prisijungti Turkijos diplomatinė įtaka regione galėtų padėti
užbaigti Kalnų Karabacho konfliktą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
„Prisiminkit, kad Turkijos prezidentas Gulas šį mėnesį atvyks
su vizitu į Armėniją. Manau, tai bus pirmasis tokio aukšto lygio vizitas nuo
armėnų genocido laikų, - sakė ES pareigūnas. - Jeigu jiems pavyktų
susitarti dėl Armėnijos pajėgų atitraukimo iš Azerbaidžano teritorijos, tai
būtų didelis žingsnis.“
Rusijos remiamos Armėnijos pajėgos laiko okupavusios Azerbaidžanui
priklausantį Kalnų Karabachą nuo 1994 metų. Tai apsunkina provakarietiško
Baku režimo galimybes tiekti ES naftą ir dujas per Pietų Kaukazą aplenkiant
Rusiją.
Armėnija teigia, kad 1915-1917 metais, byrant dabartinės Turkijos
pirmtakei Osmanų imperijai, per masines egzekucijas buvo nužudyta iki
pusantro milijono jų tautiečių.
Ankara prieštarauja ir tvirtina, kad per „pilietinę nesantaiką“, kilusią
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai armėnai sukilo prieš juos valdžiusius
osmanus ir susidėjo su užpuolikais rusų kariais, žuvo 300 tūkst. armėnų ir
tūkstančiai turkų.
Armėnija reikalauja, kad Turkija pripažintų genocidą. Tačiau ši atsisako
tai padaryti ir savo ruožtu reikalauja sureguliuoti Karabacho problemą
vadovaujantis Azerbaidžano teritorinio vientisumo principu.