Prezidentas Demetris Christofijas ir Kipro turkų
lyderis Mehmetas Ali Talatas, kurie abu laikomi
nuosaikiais susitarimo šalininkais, šiemet, suintensyvėjus pastangoms dėl
susivienijimo, buvo susitikę penkis kartus.
„Šiandien Kiprui yra istorinė diena“, - sakė JT generalinio sekretoriaus
Ban Ki-moono specialusis pasiuntinys, buvęs Australijos
užsienio reikalų ministras Alexanderas Downeris,
kuris dalyvavo pradedant šias derybas JT saugomoje buferinėje Nikosijos
zonoje.
Pasak A.Downerio, padaryta „reikšminga pažanga“ įgyjant pasitikėjimą ir
dedant tvirtus pamatus deryboms, kurios yra pirmas svarbus postūmis dėl
taikos Kipre po žlugusio JT 2004 metų plano.
„Pastaraisiais mėnesiais buvo sunkių momentų ir tikriausiai laukia
tolesni sunkumai ir iššūkiai. Tuo pačiu metu Kipro problema nėra neįveikiama
ir derybos, kurios prasidėjo šiandien, gali ir privalo baigtis sėkme“, -
sakė jis.
Per trečiadienio susitikimą tikriausiai bus aptarti procedūrų klausimai,
o tikros derybos turi prasidėti rugsėjo 11 dieną. D.Christofijas ir
M.A.Talatas turėtų susitikinėti bent kartą per savaitę.
Derybų proceso terminai nėra nustatyti, bet JT perspėjo, kad derybos be
pastebimos pažangos negali vykti amžinai.
Pasirengimą šioms deryboms temdė Kipro turkų valdžios atsisakymas leisti
Kipro graikų maldininkams keliauti per vieną miestelį salos šiaurės
vakaruose.
Tačiau šimtai Kipro turkų ir graikų taikos aktyvistų pirmadienį sostinės
buferinėje zonoje reikalavo suvienyti salą.
Tuo tarpu M.A.Talatas iškėlė galimybę susitarti iki šių metų pabaigos.
„Tai priklauso nuo Kipro graikų, jei jie turės valios, tai, esu
įsitikinęs, galėsime rasti sprendimą iki metų pabaigos“, - pirmadienį
interviu televizijai sakė jis.
Jis taip pat tvirtino, kad bet kokiame susitarime turės būti minimos dvi
politiškai lygiavertės „sudedamosios valstybės“. Ši koncepcija piktina Kipro
graikus, kurie sudaro daugiau kaip 80 proc. salos gyventojų.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai dešimtys tūkstančių turkų karių,
reaguodami į Atėnų surengtą Kipro graikų perversmą dėl susivienijimo su
Graikija, okupavo šiaurinį salos trečdalį.
Ankara visuomet tvirtino, kad pagal sutartis, 1960 metais nulėmusias
salos nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, drauge su Londonu ir
Atėnais turi teisę įsikišti.