Įstatymo projekto autorius, J.Tymošenko bloko deputatas Serhijus
Terechinas sakė agentūrai „Reuters", kad įstatymo projektas siūlo padidinti
barjerą nuo dabartinių 3 proc. iki 10 procentų.
Trečiadienį V.Juščenka apkaltino savo sąjungininkę 2004 metų „oranžinėje"
revoliucijoje Juliją Tymošenko sužlugdžius valdančiąją koaliciją, sudarius
sąjungą su V.Juščenkos priešininku ekspremjeru Viktoru Janukovyčiumi ir
pagrasino paleisti parlamentą, jeigu deputatams nepavyks per mėnesį sudaryti
naują daugumos koaliciją.
Tačiau, sociologijos apklausų duomenimis, net esant dabartiniam 3 proc.
slenksčiui V.Juščenkos šalininkai - susivienijimas „Mūsų Ukraina", kurio
populiarumas tesiekia 5 proc., vargu ar pateks į Radą, o jeigu kartelė bus
pakelta iki 10 proc., jo galimybės sumažėja iki nulio.
Didelė pirmalaikių rinkimų pralaimėjimo tikimybė prezidentą remiančiam
„Mūsų Ukraina" gali būti papildomas argumentas išsaugoti dabartinę koaliciją
su J.Tymošenko bloku. Tai daryti trečiadienį paragino ir pati ministrė
pirmininkė.
Priešingu atveju laimės dvi šiandien vyraujančios politinės partijos -
J.Tymošenko blokas ir V.Janukovyčiaus Regionų partija, iš kurių kiekvieną
remia po 20 proc. ukrainiečių.
Šios dvi frakcijos, iš viso turinčios daugiau kaip du trečdalius balsų
parlamente, gali ne tik priimti įstatymo projektą, bet ir įveikti galimą
prezidento veto, sudarydamos sąlygas patekti į Radą tik savo dviem
politinėms jėgoms.
Dabartiniame parlamente yra penkios politinės partijos ir blokai, bet nei
komunistai, kuriuos remia 5 proc., nei buvusio parlamento pirmininko
Volodymyro Lytvyno blokas, kuriam simpatizuoja maždaug 3 proc. piliečių,
nepateks į naujos sudėties parlamentą, jeigu bus pakeistas patekimo į ji
barjeras.
Po dar vienos politinės krizės Ukrainoje prasidėjo rinkimų kampanija, kurioje kovodami dėl parlamento ir
šalies lyderio kėdės susirungs prarandantis populiarumą prezidentas Viktoras
Juščenka ir renkanti taškus premjerė Julija Tymošenko.
V.Juščenka trečiadienį kreipimesi per televiziją apkaltino populiariausią
šalies politikę ir savo buvusią sąjungininkę J.Tymošenko kuriant de facto
politinę sąjungą su anksčiau buvusiu dabartinio prezidento varžovu, buvusiu
premjeru Viktoru Janukovyčiumi.
Ryžtingais žodžiais V.Juščenka, turintis ekspertų ir sociologų nuomone,
nedaug galimybių būti perrinktas per rinkimus 2010 metų pradžioje, pasmerkė
šią „nenatūralią sąjunga“ ir pažadėjo paleisti parlamentą, jeigu per
Konstitucijoje nurodytą mėnesį laiko nebus sudaryta nauja dauguma.
Po to V.Juščenka susitikime su bendražygiais Radoje pirmą kartą
oficialiai paskelbė, kad ketina siekti būti perrinktas ir nugalėti.
Po valandos J.Tymošenko suabejojo, ar išties neišvengiami pirmalaikiai
parlamento rinkimai ir ar koalicija žlugo galutinai.
Kreipimesi per televiziją ji sakė, jog mano, kad įmanoma išsaugoti
sąjungą su pasitraukusia iš koalicijos prezidentą remiančia partija „Mūsų
Ukraina“.
Dešimt dienų padėtis bus neaiški
Premjerė pažadėjo ketvirtadienį pradėti konsultacijas su deputatais dėl to, kaip rasti išeitį iš krizės. Tam ji turi dešimt dienų, likusių iki
formalaus paskelbimo, kad koalicija iširo.
Jeigu vyks pirmalaikiai rinkimai, J.Tymošenko ir toliau kontroliuos
vykdomąją valdžią ne tik rinkimų laikotarpiu, bet ir iki tol, kol pradės
dirbti naujas parlamentas ir bus suformuota nauja valdančioji koalicija.
Sociologų prognozėmis, ji turi visas galimybes nugalėti, o V.Juščenkos
šalininkams iš partijos „Mūsų Ukraina“, kurios dalis vis daugiau kreipia
akis į premjerę, gresia žeminamas pralaimėjimas.
Politikai ir politologai suprato V.Juščenkos žodžius kaip pareiškimą, kad
jis dalyvaus naujuose prezidento rinkimuose, kurie turi vykti jau po 16
mėnesių.
Formali dingstis naujam konfliktui tapo J.Tymošenko ir V.Janukovyčiaus
vadovaujamos Regionų partijos frakcijų sąjunga pirmajame rudens sesijos
posėdyje rugsėjo 2 dieną.
Buvę nesutaikomi varžovai drauge balsavo už tai, kad būtų išplėstos
premjero ir vyriausybės teisės ir sumažinti prezidento įgaliojimai.
V.Juščenka pavadino šiuos veiksmus mėginimu įvykdyti „konstitucinį
perversmą“ ir pagrasino pasinaudoti savo veto teise.
Jeigu bus sudaryta J.Tymošenko ir V.Janukovyčiaus sąjunga, jų šalininkai
sudarys konstitucinę daugumą Radoje, kuri leis ir keisti pagrindinį
įstatymą, ir įveikti bet kurį V.Juščenkos veto, bet ekspertai, žvelgdami į
artėjančius prezidento rinkimus, mano, jog mažai įtikėtina, kad tokia
sąjunga bus stabili.
J.Tymošenko frakcija parlamente trečiadienį paragino kolegas iš „Mūsų
Ukraina“ nepasiduoti provokacijai ir išsaugoti esamą koaliciją.
Politologas Vadimas Karasevas, artimas prezidento sekretoriatui, mano,
kad pirmalaikiai Rados rinkimai, ko geria, vyks jau 2008 metų gruodį. Kiti
ekspertai mano, kad žlugus „oranžinei“ koalicijai sąjungą gali sudaryti
prezidentas ir deputatai iš Regionų partijos, kurie orientuojasi į jį.
Rinkos nervingai sureagavo į koalicijos byrėjimą ir į galimus
pirmalaikius rinkimus į parlamentą: Ukrainos vertybiniai popieriai smarkiai
atpigo ir vidaus ir užsienio rinkose.
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ kol kas nepakeitė šalies kredito
reitingo, bet įspėjo, jog investuotojų pasitikėjimą užtikrina tik stabili
valdžia.
Ukrainos viltys dėl ES turėtų žlugti
Ukrainos viltys tapti kandidate įstoti
į Europos Sąjungą (ES), kurias pakurstė konfliktas Gruzijoje, per ES ir
Ukrainos viršūnių susitikimą kitą savaitę turėtų žlugti, trečiadienį sakė
Europos diplomatai.
Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, neseniai ėmė palankiau
vertinti Ukrainos kandidatūrą, sakė prancūzų ambasadorius Briuselyje, o
Kijevas vylėsi, kad Rusijos invazija į Gruziją galėjo pakreipti šį reikalą
jos naudai.
Tačiau po naujų derybų, kurias trečiadienį surengė 27 bloko valstybių
ambasadoriai, deklaracijos projekte, parengtame rugsėjo 9 dieną Eviane
Prancūzijoje įvyksiančiam ES ir Ukrainos viršūnių susitikimui, kalbama
kitaip, sako informuoti diplomatai.
ES narės sutinka, kad partnerystės susitarimas, dėl kurio šiuo metu
deramasi su Ukraina, turėtų būti vadinamas „asociacijos susitarimu“ - taip,
kaip vadinami panašūs paktai su Balkanų šalimis, kurių ateitis Bendrijoje
pripažįstama.
Tačiau viršūnių susitikimo deklaracijos projekte neminima Ukrainos
„Europos perspektyva“, kurios Kijevas tikėjosi ir kuri reikštų tikslą kada
nors priimti Ukrainą į šį bloką.
ES narės nesutaria dėl to, ar reiktų priimti šią valstybę, ir nesutaria
gal net labiau nei Gruzijos klausimu.
Baltijos valstybės ir Lenkija, taip pat - Švedija ir Didžioji Britanija,
visuomet tvirtino, kad Ukraina yra Europos šalis, todėl nusipelno vietos
joje.
Tačiau „senosios Europos“ šalys, kurioms vadovauja Vokietija, Ukrainos
narystei nepritaria, nes nuogąstaujama dėl tolesnės bloko plėtros ir
galimybės supykdyti Rusiją, kuri neseniai pademonstravo savo jėgą ne tik
energetikos ir politikos, bet ir karinėje srityje.
Ukraina tikėjosi, kad po Rusijos karinės invazijos į Gruziją, kuri taip
pat nori įstoti į ES ir NATO, jos pozicijos šiuo klausimu pagerės, nes
sustiprėjo nuogąstavimai dėl Rusijos siekių atnaujinti savo įtaką buvusioje
sovietinėje sferoje.
Tačiau minimame deklaracijos projekte, kuris buvo parengtas Prancūzijos
prezidentui Nicolas Sarkozy, Ukrainos prezidentui Viktorui
Juščenkai ir Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso patvirtinti, ES paprasčiausiai pripažįsta „Ukrainos siekį
dėl Europos“, o ne jį patvirtina, ir „palieka atvirą kelią tolesnei
pažangiai raidai ES ir Ukrainos santykių srityje“.
Paguoda Kijevui gali būti tai, kad europiečiai yra pasirengę aptarti
sąlygas susitarimui su Ukraina dėl vizų panaikinimo.
Tačiau ir tai toli gražu neprilygsta pažadui, nes ES baiminasi naujos
nelegalios imigracijos problemos.