J.Tymošenko blokas gali nepraleisti V.Juščenkos partijos į naują Radą (atnaujinta)

Įstatymo projekto autorius, J.Tymošenko bloko deputatas Serhijus Terechinas sakė agentūrai „Reuters", kad įstatymo projektas siūlo padidinti barjerą nuo dabartinių 3 proc. iki 10 procentų.

Trečiadienį V.Juščenka apkaltino savo sąjungininkę 2004 metų „oranžinėje" revoliucijoje Juliją Tymošenko sužlugdžius valdančiąją koaliciją, sudarius sąjungą su V.Juščenkos priešininku ekspremjeru Viktoru Janukovyčiumi ir pagrasino paleisti parlamentą, jeigu deputatams nepavyks per mėnesį sudaryti naują daugumos koaliciją.

Tačiau, sociologijos apklausų duomenimis, net esant dabartiniam 3 proc. slenksčiui V.Juščenkos šalininkai - susivienijimas „Mūsų Ukraina", kurio populiarumas tesiekia 5 proc., vargu ar pateks į Radą, o jeigu kartelė bus pakelta iki 10 proc., jo galimybės sumažėja iki nulio.

Didelė pirmalaikių rinkimų pralaimėjimo tikimybė prezidentą remiančiam „Mūsų Ukraina" gali būti papildomas argumentas išsaugoti dabartinę koaliciją su J.Tymošenko bloku. Tai daryti trečiadienį paragino ir pati ministrė pirmininkė.

Priešingu atveju laimės dvi šiandien vyraujančios politinės partijos - J.Tymošenko blokas ir V.Janukovyčiaus Regionų partija, iš kurių kiekvieną remia po 20 proc. ukrainiečių.

Šios dvi frakcijos, iš viso turinčios daugiau kaip du trečdalius balsų parlamente, gali ne tik priimti įstatymo projektą, bet ir įveikti galimą prezidento veto, sudarydamos sąlygas patekti į Radą tik savo dviem politinėms jėgoms.

Dabartiniame parlamente yra penkios politinės partijos ir blokai, bet nei komunistai, kuriuos remia 5 proc., nei buvusio parlamento pirmininko Volodymyro Lytvyno blokas, kuriam simpatizuoja maždaug 3 proc. piliečių, nepateks į naujos sudėties parlamentą, jeigu bus pakeistas patekimo į ji barjeras.

Po dar vienos politinės krizės Ukrainoje prasidėjo rinkimų kampanija, kurioje kovodami dėl parlamento ir šalies lyderio kėdės susirungs prarandantis populiarumą prezidentas Viktoras Juščenka ir renkanti taškus premjerė Julija Tymošenko.

V.Juščenka trečiadienį kreipimesi per televiziją apkaltino populiariausią šalies politikę ir savo buvusią sąjungininkę J.Tymošenko kuriant de facto politinę sąjungą su anksčiau buvusiu dabartinio prezidento varžovu, buvusiu premjeru Viktoru Janukovyčiumi.

Ryžtingais žodžiais V.Juščenka, turintis ekspertų ir sociologų nuomone, nedaug galimybių būti perrinktas per rinkimus 2010 metų pradžioje, pasmerkė šią „nenatūralią sąjunga“ ir pažadėjo paleisti parlamentą, jeigu per Konstitucijoje nurodytą mėnesį laiko nebus sudaryta nauja dauguma.

Po to V.Juščenka susitikime su bendražygiais Radoje pirmą kartą oficialiai paskelbė, kad ketina siekti būti perrinktas ir nugalėti.

Po valandos J.Tymošenko suabejojo, ar išties neišvengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai ir ar koalicija žlugo galutinai.

Kreipimesi per televiziją ji sakė, jog mano, kad įmanoma išsaugoti sąjungą su pasitraukusia iš koalicijos prezidentą remiančia partija „Mūsų Ukraina“.

Premjerė pažadėjo ketvirtadienį pradėti konsultacijas su deputatais dėl to, kaip rasti išeitį iš krizės. Tam ji turi dešimt dienų, likusių iki formalaus paskelbimo, kad koalicija iširo.

Jeigu vyks pirmalaikiai rinkimai, J.Tymošenko ir toliau kontroliuos vykdomąją valdžią ne tik rinkimų laikotarpiu, bet ir iki tol, kol pradės dirbti naujas parlamentas ir bus suformuota nauja valdančioji koalicija.

Sociologų prognozėmis, ji turi visas galimybes nugalėti, o V.Juščenkos šalininkams iš partijos „Mūsų Ukraina“, kurios dalis vis daugiau kreipia akis į premjerę, gresia žeminamas pralaimėjimas.

Politikai ir politologai suprato V.Juščenkos žodžius kaip pareiškimą, kad jis dalyvaus naujuose prezidento rinkimuose, kurie turi vykti jau po 16 mėnesių.

Formali dingstis naujam konfliktui tapo J.Tymošenko ir V.Janukovyčiaus vadovaujamos Regionų partijos frakcijų sąjunga pirmajame rudens sesijos posėdyje rugsėjo 2 dieną.

Buvę nesutaikomi varžovai drauge balsavo už tai, kad būtų išplėstos premjero ir vyriausybės teisės ir sumažinti prezidento įgaliojimai. V.Juščenka pavadino šiuos veiksmus mėginimu įvykdyti „konstitucinį perversmą“ ir pagrasino pasinaudoti savo veto teise.

Jeigu bus sudaryta J.Tymošenko ir V.Janukovyčiaus sąjunga, jų šalininkai sudarys konstitucinę daugumą Radoje, kuri leis ir keisti pagrindinį įstatymą, ir įveikti bet kurį V.Juščenkos veto, bet ekspertai, žvelgdami į artėjančius prezidento rinkimus, mano, jog mažai įtikėtina, kad tokia sąjunga bus stabili.

J.Tymošenko frakcija parlamente trečiadienį paragino kolegas iš „Mūsų Ukraina“ nepasiduoti provokacijai ir išsaugoti esamą koaliciją.

Politologas Vadimas Karasevas, artimas prezidento sekretoriatui, mano, kad pirmalaikiai Rados rinkimai, ko geria, vyks jau 2008 metų gruodį. Kiti ekspertai mano, kad žlugus „oranžinei“ koalicijai sąjungą gali sudaryti prezidentas ir deputatai iš Regionų partijos, kurie orientuojasi į jį.

Rinkos nervingai sureagavo į koalicijos byrėjimą ir į galimus pirmalaikius rinkimus į parlamentą: Ukrainos vertybiniai popieriai smarkiai atpigo ir vidaus ir užsienio rinkose.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ kol kas nepakeitė šalies kredito reitingo, bet įspėjo, jog investuotojų pasitikėjimą užtikrina tik stabili valdžia. 

Ukrainos viltys dėl ES turėtų žlugti

Ukrainos viltys tapti kandidate įstoti į Europos Sąjungą (ES), kurias pakurstė konfliktas Gruzijoje, per ES ir Ukrainos viršūnių susitikimą kitą savaitę turėtų žlugti, trečiadienį sakė Europos diplomatai.

Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, neseniai ėmė palankiau vertinti Ukrainos kandidatūrą, sakė prancūzų ambasadorius Briuselyje, o Kijevas vylėsi, kad Rusijos invazija į Gruziją galėjo pakreipti šį reikalą jos naudai.

Tačiau po naujų derybų, kurias trečiadienį surengė 27 bloko valstybių ambasadoriai, deklaracijos projekte, parengtame rugsėjo 9 dieną Eviane Prancūzijoje įvyksiančiam ES ir Ukrainos viršūnių susitikimui, kalbama kitaip, sako informuoti diplomatai.

ES narės sutinka, kad partnerystės susitarimas, dėl kurio šiuo metu deramasi su Ukraina, turėtų būti vadinamas „asociacijos susitarimu“ - taip, kaip vadinami panašūs paktai su Balkanų šalimis, kurių ateitis Bendrijoje pripažįstama.

Tačiau viršūnių susitikimo deklaracijos projekte neminima Ukrainos „Europos perspektyva“, kurios Kijevas tikėjosi ir kuri reikštų tikslą kada nors priimti Ukrainą į šį bloką.

ES narės nesutaria dėl to, ar reiktų priimti šią valstybę, ir nesutaria gal net labiau nei Gruzijos klausimu.

Baltijos valstybės ir Lenkija, taip pat - Švedija ir Didžioji Britanija, visuomet tvirtino, kad Ukraina yra Europos šalis, todėl nusipelno vietos joje.

Tačiau „senosios Europos“ šalys, kurioms vadovauja Vokietija, Ukrainos narystei nepritaria, nes nuogąstaujama dėl tolesnės bloko plėtros ir galimybės supykdyti Rusiją, kuri neseniai pademonstravo savo jėgą ne tik energetikos ir politikos, bet ir karinėje srityje.

Ukraina tikėjosi, kad po Rusijos karinės invazijos į Gruziją, kuri taip pat nori įstoti į ES ir NATO, jos pozicijos šiuo klausimu pagerės, nes sustiprėjo nuogąstavimai dėl Rusijos siekių atnaujinti savo įtaką buvusioje sovietinėje sferoje.

Tačiau minimame deklaracijos projekte, kuris buvo parengtas Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, Ukrainos prezidentui Viktorui Juščenkai ir Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso patvirtinti, ES paprasčiausiai pripažįsta „Ukrainos siekį dėl Europos“, o ne jį patvirtina, ir „palieka atvirą kelią tolesnei pažangiai raidai ES ir Ukrainos santykių srityje“.

Paguoda Kijevui gali būti tai, kad europiečiai yra pasirengę aptarti sąlygas susitarimui su Ukraina dėl vizų panaikinimo.

Tačiau ir tai toli gražu neprilygsta pažadui, nes ES baiminasi naujos nelegalios imigracijos problemos.