„Iranas labai rizikuoja siekdamas kurti branduolines technologijas
kariniams tikslams“, - N.Sarkozy Damaske vykusiame keturių šalių viršūnių
susitikime, kuriame dalyvavo Sirijos, Kataro ir Turkijos lyderiai.
„Vieną dieną - nesvarbu, kokia Izraelio vyriausybė būtų valdžioje - vieną
rytą prabudę galime sužinoti apie Izraelio ataką“, - sakė antrąja dieną
istorinį vizitą Sirijoje tęsiantis Prancūzijos prezidentas.
„Nesvarbu, ar (tokia ataka) būtų teisėta, protinga ar ne... Tai būtų
katastrofa, o mes privalom išvengti tokios katastrofos“, - pridūrė
N.Sarkozy.
Iranas neigia, kad vystydamas branduolinę programą siekia pasigaminti
atominių bombų, ir sako tenorįs aprūpinti energija gausėjančius šalies
gyventojus.
Tačiau Teheranas rizikuoja ketvirtą kartą sulaukti Jungtinių Tautų
sankcijų, jeigu nepaklus tarptautinės bendruomenės raginimams sustabdyti
urano sodrinimą. Šio proceso metu gaminamas kuras branduoliniams
reaktoriams, tačiau uranas taip pat gali būti panaudotas branduolinių ginklų
gamybai.
Sirijos prezidentas siekia tiesioginių derybų su Izraeliu
Sirijos prezidentas Basharas al Assadas
sakė, kad keturių lyderių susitikimo, kuris ketvirtadienį
įvyko Damaske, tikslas yra parengti sąlygas tiesioginėms Sirijos ir Izraelio
deryboms.
„Šiuo viršūnių susitikimu siekiama parengti principų deklaracijos
projektą, kuris sudarys pagrindą tiesioginėms Sirijos ir Izraelio taikos
deryboms", - sakė B.al Assadas per susitikimą su Prancūzijos prezidentu
Nicolas Sarkozy, Turkijos premjeru Recepu Tayyipu Erdoganu
ir Kataro emyru šeichu Hamadu bin Khalifa al Thani.
Izraelis ir Sirija gegužės mėnesį pradėjo netiesiogines derybas, kurioms
tarpininkauja Turkija ir kurių penktasis ratas rengiamas sekmadienį. Prieš
aštuonerius Sirijos ir Izraelio derybos nutrūko dėl Izraelio okupuotų Golano
aukštumų likimo.
„Po keturių derybų ratų turėjo įvykti penktasis lemiamas ratas, bet dėl
(Izraelio) derybininko atsistatydinimo šis ratas, kuris turėjo nulemti šių
derybų plėtotę, buvo atidėtas", - sakė B.al Assadas.
Sirija yra nurodžiusi, kad galiausiai tik JAV gali remti tiesiogines
taikos derybas ir kad reikia palaukti naujo JAV prezidento, kurio kadencija
prasidės kitais metais.
Svarbus ginčijamas klausimas yra strategiškai svarbios Golano aukštumos,
kurias Izraelis užėmė per 1967 metų karą su arabų valstybėmis, o 1981 metais
aneksavo. Tarptautinė bendrija šio žingsnio nepripažįsta.
N.Sarkozy sakė, kad Europa giria Turkijos tarpininkavimą tarp šių
kaimyninių šalių, kurios formaliai tebekariauja nuo pat Izraelio valstybės
sukūrimo 1948 metais.
N.Sarkozy, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES),
trečiadienį išreiškė viltį, kad Prancūzija ir ES drauge su JAV gali užimti
tarpininko Artimuosiuose Rytuose vietą, pirmiausia - dėl Izraelio ir
Sirijos.
Tačiau didesnio ES vaidmens perspektyvą Izraelis įvertino be entuziazmo.
Izraeliečiai taip pat tvirtina, jog tam, kad būtų padaryta šio proceso
pažanga, Damaskas turi rimtai keisti politiką.