„The Washington Post“ tiriamosios žurnalistikos legendos Bobo Woodwardo knygoje rašoma, kad žvalgybos operacijos kėlė daug nerimo aukšto rango JAV pareigūnams.
„Mes žinome viską, ką jis kalba“, - B.Woodwardas citavo vieno šaltinio
žodžius, rašydamas apie šnipinėjimo operaciją, kurios taikinys taip pat buvo
N.Maliki administracijos darbuotojai ir kiti vyriausybės nariai.
Su žvalgybos informacija susipažinęs pareigūnas „pripažino, kad šis
klausimas jautrus“, tačiau paklausė: „Ar būtų geriau, jeigu mes to
nežinotume?“
JAV pareigūnai kol kas nekomentavo knygoje pateiktų faktų.
Pasak B.Woodwardo, G.W.Busho administracija nesutarė su aukštas pareigas
einančiais kariuomenės generolais, kurie „vos nesukėlė maišto“ 2006 metų
pabaigoje, kai prezidentas nusprendė pasiųsti daugiau karių į Iraką.
Knygoje teigiama, kad JAV jungtinė karinių pajėgų štabo vadovybė buvo
įsitikinusi, kad jų patarimai nepasiekia prezidento. Tuometis Karo laivyno
operacijų vadas admirolas Michaelas Mullenas baiminosi,
kad JAV kariuomenei teks „prisiimti kaltę“ dėl bet kokios nesėkmės Irake.
Prezidento planams didinti pajėgas Irake griežtai priešinosi tuometis JAV
pajėgų Irake vadas generolas George'as Casey ir buvęs JAV
centrinės karinės vadovybės vadovas generolas Johnas Abizaidas, taip pat tuometis gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas.
Pajėgų didinimą Irake G.W.Busho administracijoje aktyviai palaikė tik
Nacionalinio saugumo tarybos vadovybė, kuri tokį sprendimą iki šiol laiko
karine sėkme.
Knygoje rašoma, kad po vidinių administracijos pasitarimų G.W.Bushas
nusprendė atstatydinti D.Rumsfeldą, kuris gynybos sekretoriaus pareigas ėjo
nuo pat karo Irake pradžios.
Prezidentas į jo vietą paskyrė Robertą Gatesą, prieš
tai nepasitaręs su viceprezidentu Dicku Cheney.
G.W.Bushas informavo D.Cheney apie savo sprendimą 2006 metų lapkričio 6
dieną, likus vienai dienai iki rinkimų, per kuriuos Respublikonų partija
neteko daugumos Kongrese.
„Ką gi, pone prezidente, aš nepritariu, tačiau suprantama, kad nuspręsti
turite jūs, - T.Woodwardas citavo D.Cheney žodžius.
Pasak knygos autoriaus, kovinių dalinių sustiprinimas nebuvo
pastaraisiais metais Irake stebėto smurto bangos slopimo pagrindinė
priežastis. Prie to labiausiai prisidėjo „novatoriškos“ slaptos žvalgybos
operacijos, kurios padėjo nustatyti sukilėlių lyderius ir pagrindinius „al
Qaeda“ veikėjus Irake.
„Vidaus karas: slaptoji Baltųjų rūmų istorija 2006-2008 metais“ (The War
Within: A Secret White House History, 2006-2008) yra ketvirtoji T.Woodwardo
knyga, kurioje nagrinėjamas G.W.Busho administracijos vadovavimas karams
Irake ir Afganistane po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų. Ši knyga bus
viešai pristatyta pirmadienį.
T.Woodwardas kartu su kitu „The Washington Post“ žurnalistu Carlu
Bernsteinu išgarsėjo praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje.
Jiedu išsamiai nušvietė Votergeito skandalą, dėl kurio galiausiai
atsistatydino prezidentas Richardas Nixonas.
Rašydamas knygą autorius gavo G.W.Busho interviu. Prezidentas gynė JAV
invaziją į Iraką, tačiau pripažino, kad tėvynėje šis žingsnis buvo
įvertintas labai nepalankiai.
Pasak G.W.Busho, šis karas turi padėti iš esmės pakeisti JAV įtaką
Artimuosiuose Rytuose.
„Tai turėjo įvykti, - T.Woodwardas citavo prezidento žodžius. - „Ir štai
dėl kokios priežasties: tai vieta, kurioje buvo sumanyta pražūtinga ataka.
Šioje vietoje taip pat galėjo būti sumanytos tolimesnės pražūtingos
atakos“.
Tačiau G.W.Bushas pridūrė, kad „šis karas suteikė daug nemalonių emocijų,
kurie provokuoja aštrią retoriką. Nesugebėjimas pakeisti šio tono Vašingtone
yra viena iš mano nesėkmių“.