Rusijoje šiomis dienomis nesiliauja pranešimai apie vis sunkiau suvokiamus jėgos struktūrų susidorojimus su įvairiais opozicijos atstovais jautriausiuose šalies kampeliuose.
Trečiadienį Dagestane mirė nežinomų užpuolikų sušaudytas vietos žurnalistas Abdula Ališajevas. O sekmadienį ne be Ingušijos žinybų pagalbos žuvo vienas šios respublikos opozicijos lyderių – Kremliui neįtikusio tinklalapio „Ingushetiya.ru“ įkūrėjas Magomedas Jevlojevas.
Už kraują – krauju
Po pastarojo įvykio masinių protestų fone nužudyto garsaus žurnalisto giminaičiai paskelbė kraujo kerštą Ingušijos vidaus reikalų ministrui Musai Medojevui.
Nuosprendis paskelbtas oficialiai: antradienį po pietų M.Jevlojevo giminaičiai atvažiavo prie ministro namų, iš jų išėjo trys jo broliai. Jiems pasakyta: už įvykdytą nusikaltimą – M.Jevlojevo nužudymą ministrui skelbiamas kraujo kerštas.
Ministras jau gali planuoti savo šermenis. Gimiau Grozne, Čečėnijoje, ir Ingušijoje prabėgo mano vaikystė. Tad galiu tik patvirtinti: ingušai tokių žodžių veltui nelaido. Galima tik spėlioti, kaip greitai bus įvykdytas kerštas ir kokiu būdu.
Tiesa, M.Medojevas turi dvi galimybes likti gyvas.
Jis gali arba skubiai išnaikinti visą Jevlojevų klaną, arba pabandyti maldauti atleidimo pateikęs rimtų įrodymų, kad jis visiškai nesusijęs su M.Jevlojevo žūtimi.
Kulka iššovė netyčia?
M.Jevlojevas buvo Ingušijos prokuratūros atsargos darbuotojas, o pastaruoju metu buvo atsakingas už opozicijos tinklalapį „Ingushetia.ru“.
Rugpjūčio 31 dieną jis atskrido į Ingušijos sostinę Magasą tuo pačiu lėktuvu kaip ir respublikos prezidentas Muratas Ziazikovas. Vos tik prezidento automobilių kortežas išlėkė iš oro uosto, dar ant lėktuvo trapo M.Jevlojevą sulaikė respublikos Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai – jie perspėdami šovė į kojas.
Opozicijos lyderis išvežtas milicijos automobiliu, o netrukus būtent šioje mašinoje jį ir nušovė kulka į galvą.
M.Jevlojevo lavonas buvo išmestas netoli respublikinės ligoninės. Ten jį ir surado giminaičiai.
Pagal oficialią versiją, M.Jevlojevas mašinoje pasipriešino pareigūnams, bandė iš vieno jų pagriebti automatą. Pranešama, kad kovos įkarštyje kažkuris milicininkas „netyčia“ iššovė iš pistoleto. Iššovė tiesiai sulaikytajam į smilkinį, o kulka išlėkė per kitą smilkinį.
Keisti pasiteisinimai
Nereikėtų stebėtis tokiais paaiškinimais. Kitoje Kaukazo respublikoje Dagestane neseniai „už vahabizmą“ buvo užmuštas profesorius Rašidas Gazilalijevas su žmona.
Akademiką pažinojusių žmonių tvirtinimais, jis ginklo net į rankas nebūtų paėmęs, o ir ypač pamaldus nebuvo. Nepaisant to, R.Gazilalijevo butą jo tėvo akyse operatyvininkai užmėtė granatomis.
Panašiai ir Ingušijoje – dėl M.Jevlojevo mirties iškelta baudžiamoji byla vos dėl nužudymo per neatsargumą. Maža to, tyrėjai neva nežino ne tik „neatsargiojo“ milicininko pavardės, bet net ir to, kuris konkrečiai ministerijos padalinys buvo sulaikęs žuvusįjį.
Ingušijos lyderis KGB generolas majoras M.Ziazikovas viešai apgailestavo ir kalbėjo apie „žmogišką tragediją“ ir kategoriškai neigė asmeniškai pažinojęs velionį.
Vis dėlto lemtingojo skrydžio į Magasą metu jie abu skrido verslo klase ir, liudininkų pasakojimais, buvo įsivėlę į itin aršų ginčą.
Tvyro neapykanta
Nenuostabu: prieš grįždamas į Ingušiją M.Jevlojevas lankėsi Maskvoje, kur Rusijos prezidento administracijai perdavė Ingušijos gyventojų prašymą nušalinti M.Ziazikovą nuo pareigų. Į jo postą prašoma paskirti jau anksčiau jį užėmusį Ruslaną Auševą, kuris buvo priverstas pasitraukti Kremliaus reikalavimu.
Po tokiu prašymu buvo 80 tūkstančių notaro patvirtintų parašų. Reikėtų paminėti, kad iš viso Ingušijoje gyvena apie 150 tūkst. žmonių. Tad 80 tūkst. parašų reiškia, kad beveik visa respublika, neskaitant vaikų, nekenčia M.Ziazikovo.
Maskvos teisėsaugos duomenimis, mažytėje Ingušijoje per pastaruosius kelerius metus bent 150 žmonių buvo sulaikyti teisėsaugos tarnybų ir dingo arba buvo rasti negyvi.
Todėl respublikoje vis daugėja radikalų, kurie kone kasdien apšaudo, nužudo arba sudegina namus tų žmonių, kurie dirba M.Ziazikovui. Teigiama, kad būtent dėl to pastaraisiais metais net 1300 ingušų milicininkų pasitraukė iš tarnybos.
Gaudynės – kaip kine
Kremliaus tai nejaudina. Todėl suprantama ir M.Jevlojevo draugų reakcija.
Dviem nužudytojo bendražygiams – Magomedui Chazbijevui ir Makšaripui Auševui iškeltos baudžiamosios bylos dėl pasipriešinimo valdžios atstovams ir bandymo nuginkluoti Ingušijos vidaus reikalų ministro apsaugos darbuotojus.
Turbūt ne mažesnis šios poros „nusikaltimas“ – tai, kad jie pažadėjo atpažinti ir nustatyti žmones, suėmusius M.Jevlojevą.
Byla šiems vyriškiams atskleidžia neįtikėtinai dramatiškas M.Jevlojevo sulaikymo aplinkybes.
Lemtingąjį sekmadienį šie du opozicijos lyderio draugai dar bandė jam padėti. Jie iš oro uosto nusivijo milicijos automobilių koloną, taranavę ją atskyrė du automobilius „Volga“.
Tačiau nė viename jų nebuvo M.Jevlojevo.
Įniršę opozicijos atstovai ištraukė iš mašinų milicininkus, juos sumušė, atėmė ginklus ir pažymėjimus.
M.Chazbijevas pats pasakojo, kaip persigandę milicininkai šaukė: „Ant mūsų rankų nėra kraujo, mes nekalti“.
Dramatiški įvykiai Ingušijoje gali tapti ir dar rimtesnio proceso pradžia.
Po M.Jevlojevo laidotuvių jo gimtajame Malgobeko mieste įvyko gedulo mitingas.
Jo metu pirmą kartą per visą šiuolaikinę Ingušijos istoriją buvo iškelta mintis: „Jei federalinis centras adekvačiai nereaguos į įvykius Ingušijoje, gali būti iškeltas klausimas dėl išstojimo iš Rusijos Federacijos“.