Šis istorinis vizitas teikia vilčių, jog pagaliau baigsis beveik šimtmetį
trukusi abiejų šalių priešprieša dėl Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų
imperijos armijos vykdytų armėnų žudynių.
A.Gulas atvyks į Jerevaną stebėti abiejų šalių rinktinių futbolo varžybų.
Turkija ir Armėnija nepalaiko diplomatinių santykių ir jau kelis
dešimtmečius yra susipriešinusios dėl Armėnijos pastangų, kad šios žudynės
būtų pripažintos genocidu.
Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas praėjusį mėnesį pakvietė A.Gulą
stebėti 2010 metų pasaulio futbolo čempionato kvalifikacinių rungtynių.
„Su šiomis rungtynėmis susijęs vizitas gali sukurti naują draugystės
atmosferą regione“, - sakoma Turkijos prezidentūros interneto svetainėje
paskelbtame pranešime. - Atsižvelgdamas į tai prezidentas priėmė kvietimą...
Šios rungtynės gali pašalinti kliūtis, trukdančias dviejų bendrą istoriją
turinčių tautų suartėjimui, ir gali sukurti naujus santykių pamatus.“
Turkijos prezidentūra išreiškė viltis, kad šis vizitas suteiks „galimybę
geresniam tarpusavio supratimui“.
Turkijos vadovo vizitas, kuris rengiamas Kaukazo regione padidėjus
įtampai dėl praeitą mėnesį vykusio Gruzijos ir Rusijos ginkluoto konflikto,
truks tik kelias valandas, pranešė vienas Turkijos diplomatijos šaltinis.
S.Sarkisianas po anksčiau įvykusio susitikimo su A.Gulo vizitą
organizavusiu aukšto rango Turkijos pasiuntiniu, palankiai įvertino Ankaros
pasiūlymą sukurti naują saugumo ir bendradarbiavimo forumą neramiame Kaukazo
regione.
„Armėnija visada sveikino ir sveikina visas pastangas, kuriomis siekiama
sustiprinti pasitikėjimą, stabilumą ir saugumą, taip pat artimesnį
bendradarbiavimą regione“, - sakoma S.Sarkisiano pranešime, kuris buvo
paskelbtas po susitikimo su Turkijos prezidento nepaprastuoju pasiuntiniu
Unalu Cevikozu.
Armėnijos vadovas pridūrė, kad I.Cevikozo vizitas „padidino galimybę
surengti derybas dėl abipusiai naudingų santykių užmezgimo“ tarp abiejų
šalių.
Turkija atsisakė užmegzti diplomatinius santykius su Armėnija, kai 1991
metais ši šalis tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos. Pagrindinė tokio
sprendimo priežastis - Jerevano reikalavimas 1915-1917 metais vykusias
civilių armėnų žudynes pripažinti genocidu.
Pasak Armėnijos, Pirmojo pasaulinio karo metais krinkant Osmanų
imperijai, kuri galutinai subyrėjo 1920 metais, organizuotų armėnų žudynių
metu žuvo apie 1,5 mln. žmonių.
Turkija atmeta kaltinimus genocidu ir argumentuoja, jog 250-500 tūkst.
armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai
mėgino išsikovoti nepriklausomybę Rytų Anatolijoje ir susivienijo su
įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Armėnų žudynes genocidu pripažino apie 20 šalių. Europos Parlamentas
genocido aktą pripažino 1987 metais, o Prancūzija 2001 metais pirmoji iš
didžiųjų Europos valstybių viešai pripažino armėnų genocidą, tačiau turkų
tiesiogiai dėl jo neapkaltino.
Turkijos premjeras Tayyipas Erdoganas 2005
metais žengė atsargų pirmąjį žingsnį sprendžiant skaudų genocido klausimą,
pasiūlęs sukurti jungtinę istorikų komisiją, kuri ištirtų šiuos įvykius ir
paskelbtų savo išvadas.
Tačiau Jerevanas šį pasiūlymą atmetė.
Pasak vieno Turkijos diplomatijos šaltinio, A.Gulo vizitas Armėnijoje
truks tik kelias valandas, o jo planus pritarti genocido klausimo svarstymui
nepalankiai vertina Turkijos opozicija ir nacionalistai kovotojai.
„Stebėti rungtynių mieliau vykčiau į Baku, o ne Jerevaną“, - sakė
opozicijos vadovas Denizas Baykalas, turėdamas omenyje
Turkijos tradiciškai artimus santykius su Azerbaidžanu.
1993 metais Ankara uždarė sienas su Armėnija kilus ginkluotam konfliktui
Kalnų Karabache, kuriame etninę daugumą sudarantys armėnai paskelbė
nepriklausomybę nuo Azerbaidžano.
Armėnijos remiamos etninių armėnų pajėgos praeito amžiaus paskutinio
dešimtmečio pradžioje perėmė šio kalnuoto regiono kontrolę. Per ginkluotus
susirėmimus Kalnų Karabache žuvo 30 tūkst. žmonių, o apie 1 mln. gyventojų
buvo priversti tapti pabėgėliais.