Oficialūs rinkimų rezultatai turi būti paskelbti per 15 dienų.
Tikriausiai MPLA gaus 220 vietų parlamente kvalifikacinę daugumą.
Nepriklausomi stebėtojai kol kas susilaiko nuo galutinio rinkimų
legitimumo ir demokratiškumo vertinimo, bet pranešimų apie rimtus pažeidimus
negauta. Tačiau pagrindinė MPLA varžovė - opozicinė Sąjunga už visišką
Angolos nepriklausomybę (UNITA) jau paskelbė, kad ketina užginčyti
Konstituciniame teisme balsavimo sostinėje Luandoje rezultatus.
Balsavimą Luandoje teko pratęsti vienai dienai. Penktadienį miesto
gyventojai valandų valandas stovėjo prie rinkimų apylinkių, kurių daugelis
taip ir nebuvo atidarytos. Angolos rinkimų komisijos pirmininkas Gaetano di
Souza (Gaetanas di Souza) aiškino tai „logistikos problemomis“.
Tuo tarpu Afrikos Sąjungos parlamento stebėtojų misijos vadovas Idrisas
Ndele pareiškė, kad nesupranta tokio masinio rinkimų proceso dezorganizavimo
priežasčių.
Likusioje šalies teritorijoje rinkimai rugsėjo 5 dieną vyko be kliūčių.
Rinkimuose dalyvavo 14 politinių partijų, bet pagrindinės varžovės yra MPLA
ir UNITA.
Šis balsavimas - pirmasis Angoloje per 16 metų. Po to, kai Portugalija
1975 metais suteikė Angolai nepriklausomybę, ten kilo pilietinis karas tarp
dviejų didžiausių organizacijų, kariavusių antikolonijinį karą -
marksistinio MPLA ir provakarietiškos UNITA.
MPLA, padedama SSRS ir Kubos, sugebėjo paimti į savo rankas pagrindinių
šalies miestų kontrolę ir gauti tarptautinį pripažinimą, bet ginkluota kova,
kurios aukomis iš viso tapo maždaug 300 tūkst. žmonių, vyko iki 2002 metų,
kai buvo sudarytas nacionalinio susitaikymo susitarimas.
Šiuo metu Angola yra antroji po Nigerijos naftos tiekėja Afrikoje. Be to,
šalyje yra deimantų ir spalvotųjų metalų.