Rusija tvirtina, kad Estijoje ir Latvijoje šalyse priimti kalbos ir
pilietybės įstatymai diskriminuoja rusakalbius.
Šimtai tūkstančių žmonių (daugiausia rusų), atvykę sovietinės okupacijos
laikotarpiu, automatiškai netapo Estijos ir Latvijos piliečiais, kai šios
šalys atkūrė savo nepriklausomybę.
Daugelis jų buvo natūralizuoti paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, bet vis
dar atsiranda laikančiųjų kalbos egzaminus ir prašančių suteikti pilietybę.
Atstumtieji, negavę pilietybės asmenys, kurių yra dešimtys tūkstančių,
turi rusiškus pasus ir virto potencialiu košmaru Baltijos šalims ir jų
rėmėjams.
Pernai Taline kilę neramumai dėl nerangaus valdžios sprendimo perkelti
sovietmečio laikų karo paminklą sukėlė įtampą, kuri lig šiol neatslūgsta.
Lietuvoje problema kita (čia rusakalbių yra nedaug ir visi jie
1991-aisiais automatiškai gavo pilietybę) - jos teritorija eina tranzitinis
Rusijos karinių pajėgų kelias į Kaliningrado sritį. Todėl galimybių
provokacijai yra daug.
Rusija nutraukė naftos tiekimą vamzdynu, kurį esą reikia remontuoti, bet
atsisakė už tiekimo sutrikimą kompensuoti Lietuvai. Stipriai su Kremliumi
susijusių politikų vadovaujamos populistinės partijos puikiai jaučiasi per
spalį vyksiančių visuotinių rinkimų kampaniją.
Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos yra nedidelės bei parengtos
prisidėti prie NATO pastangų tokiose tolimose šalyse kaip Afganistanas, o ne
ginti kraštą nuo tikro puolimo iš Rusijos. NATO karinis kontingentas - tik
saujelė naikintuvų (šiuo metu keturi iš Vokietijos) bazuojasi Lietuvoje.
Dar yra kibernetinės gynybos centras Estijoje, ir visos trys šalys turi
NATO standartus atitinkančius radarus, kurie gali pasiekti tolimus Rusijos
rajonus.
Stiprinti visa tai nesukeliant rusams paranojos būtų sunku: „Nesitikėkite
fanfarų, -sakė vienas NATO pareigūnas. - Mes tai padarysime tyliai,
profesionaliai“.
Tikimasi, kad Baltijos šalys pačios išleis daugiau gynybai - nelengva
užduotis, kai aštriai kandžiojasi ūkio plėtros lėtėjimas.