Antradienį ES stumtelėjo Ukrainą į Vakarus - pradėjo derybas dėl
reikšmingos naujos sutarties, taip antrą dieną iš eilės įžengdama į Maskvos
„daržą“. Šis darbas pradėtas kilus nuogąstavimams dėl Rusijos užsimojimo
demonstruoti jėgą buvusiose sovietinėse valstybėse.
27 narių blokas per ES ir Ukrainos viršūnių susitikimą, kurį surengė
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, nepasiūlė Ukrainai
narystės, bet abi šalys pradėjo darbą dėl „asociacijos susitarimo“, kuris
reiškia glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius ir anksčiau būdavo
skirtas tam, kad šalys pasirengtų narystei Bendrijoje.
N.Sarkozy sakė, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas bus pasiektas
kitais metais ir padės pamatus stojimui į ES, nors to ir negarantuos.
„Šis asociacijos susitarimas neuždaro jokių kelių“, - sakė N.Sarkozy per
bendrą su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka spaudos konferenciją
prezidentiniuose Eliziejaus rūmuose.
„Tai daugiausia, ką galėtume padaryti, ir aš tikiu, kad tai jau esminis
žingsnis“, - sakė jis.
Šis viršūnių susitikimas gali sustiprinti provakarietiško V.Juščenkos
pozicijas. Ukrainos prezidentas šį susitikimą pavadino istoriniu ir
produktyviausiu iš visų buvusiųjų ir užsiminė, kad narystė jau arti.
„Tai pirmas žingsnis ilgame kelyje, kurį nuo 10-ojo dešimtmečio nuėjo
visos valstybės, tapusios Sąjungos narėmis“, - sakė V.Juščenka, kuris
palaikė Gruziją jos konflikto su Rusija metu ir kurio šalyje neseniai kilo
politinė krizė - ėmė byrėti politinis aljansas, vadovavęs 2004 metų
„oranžinei revoliucijai“.
„ES Ukrainai daro didžiulę paslaugą, pakviesdama ją į šį susitarimą. Tai
rodo, kad (ES) rūpinasi“, - telefonu sakė Suomijos tarptautinių santykių
instituto Rusijos programos direktorius Arkady Moshesas.
„ES nori pabandyti bent jau pademonstruoti Rusijai, kad senoji įtakos
sfera atgyveno... ir kad senųjų sovietinių sienų sugrąžinimas būtų
nepriimtinas“, - pridūrė jis.
Viršūnių susitikimas įvyko kitą dieną po to, kai N.Sarkozy, kurio šalis
šiuo metu pirmininkauja ES, vadovavo diplomatiniam postūmiui Gruzijoje ir
Rusijoje, kurio tikslas buvo įtvirtinti susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir
sumažinti įtampą tarp šių kaimyninių valstybių po praėjusio mėnesio karo.
N.Sarkozy gavo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pažadą įleisti ES
stebėtojus į tas Gruzijos dalis, kurias dabar yra užėmusios Rusijos pajėgos,
ir rusų karių atitraukimo iš kai kurių pozicijų Gruzijoje grafiką. Jiedu
taip pat paskyrė tarptautinių derybų dėl saugumo tame regione datą.
Gruzija yra kaip „parodomoji byla“ prieš galimai sudėtingesnį ir logiškai
išplaukiantį Ukrainos atvejį. Ukraina turi istorinių ryšių su Rusija ir,
kaip Gruzija, reiškė norą įstoti į ES ir NATO.
Ukrainoje gyvena maždaug 45 mln. žmonių - beveik 10 kartų daugiau nei
Gruzijoje, o maždaug šeštadalis jų yra rusų tautybės. Be to, politiniai
provakarietiškų prezidento ir premjerės nesutarimai pastaraisiais mėnesiais
padidino rusų politinę įtaką.
Kremlius pastaraisiais metais nepatikliai stebėjo, kaip Ukraina ir kitos
buvusios sovietinės respublikos siekė glaudesnių ryšių su Vakarais. Maskva
kategoriškai nepritaria jų stojimui į NATO.
Daugelis ukrainiečių baiminasi, kad Maskva nori strategiškai svarbaus
Ukrainos Krymo pusiasalio, kur gyvena daugiausia rusai ir kuriame,
Sevastopolio uoste, įsikūrusi Rusijos karinio jūrų laivyno bazė.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė, kad glaudesni Europos ir Ukrainos ryšiai neturėtų kelti nerimo Rusijai.
„Mums nereikia šaltojo karo Europoje, mums reikia šaltakraujiškumo“, -
sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą po viršūnių susitikimo
Paryžiuje.
N.Sarkozy tvirtino, kad ES pasiūlymai rytinėms kaimynėms „nėra prieš
nieką nukreipti“, tačiau taip pat stengėsi iki šiol aiškiausiais terminais
apibūdinti Ukrainą, kaip bloko orbitos dalį.
„Oficialiai sakome, kad Ukraina yra Europos šalis, turinti bendrą su
Europos Sąjungos šalimis istoriją ir vertybes“, - sakė jis.
Tačiau prancūzų diplomatai yra pripažinę, kad ES narės nesutaria dėl to,
kaip sparčiai reikėtų bandyti integruoti Ukrainą ir ar iš viso integruoti.
Pasiųsdamas aiškų signalą Maskvai, N.Sarkozy pažymėjo, kad Ukrainos
sienos, „Europos požiūriu, yra absoliučiai nediskutuotinos“.
Tačiau N.Sarkozy, nors ir parėmė Ukrainą, perspėjo, kad Rusija nėra
parodžiusi jokių grasinimo savo kaimynei ženklų.
„Per diskusijas, kurias vakar surengėme Maskvoje, nebuvo nieko, kas
verstų mane galvoti, kad tai yra problema“, - sakė jis, sugrįžęs iš Maskvos
ir Tbilisio.
Antradienį pradėtas darbas dėl asociacijos susitarimo turi tris
pagrindinius tikslus: sumažinti Ukrainos piliečių kelionių į ES šalis
suvaržymus, parodyti, kad būsimi Ukrainos ir bloko ryšiai tebėra „atviri“,
ir akcentuoti, kad šios šalies istorija ir vertybės yra bendros su Europa.
Šis susitarimas tikriausiai bus pasirašytas ne anksčiau kaip kitais
metais. Jo rengimas prasidėjo raginant plėtoti ryšius užsienio politikos,
karinio bendradarbiavimo, energetikos politikos ir kitose srityse.