Iš istorijos žinoma, kad Vezuvijus - permainingas ugnikalnis. Kartais jis
sprogdavo, pasiųsdamas dulkių ir perkaitusių nuodingų dujų debesis, tačiau
kiti išsiveržimai būdavo daug ramesni, o lava lėtai nutekėdavo jo kūgiškais
šlaitais.
Ugnikalnis snaudė nuo 1944 metų.
Tačiau straipsnyje, kuris buvo išspausdintas Londone leidžiamame
populiariame mokslo žurnale „Nature“, trys Prancūzijos ir Italijos
mokslininkai perspėjo, kad šis miegas nesitęs amžinai.
Pasak jų, giliai po žeme esantis ugnikalnio magmos židinys pastaruosius
20 tūkst. metų nuolat kilo.
Arčiausiai paviršiaus esanti magmos talpykla šiuo metu yra 8-9 kilometrų
gylyje.
Nuo telkinio gylio priklauso magmos cheminė sudėtis ir joje sukauptos
energijos atsipalaidavimo pobūdis, teigia mokslininkai.
Pasak tyrimui vadovavusio Bruno Scaillet, kuris dirba
Prancūzijos mieste Orleane įsikūrusiame Žemės mokslų institute, labai svarbu
nustatyti židinio viršutinėje dalyje slūgsančios magmos sudėtį.
„Jeigu ši magma rūgštesnė - panaši į tą, kuris sukėlė Pompėjos
išsiveržimą - galima tikėtis nepaprastai pavojingo sprogstamojo
išsiveržimo“, - naujienų agentūrai AFP sakė vulkanologas.
Pasak jo, nuo tokio išsiveržimo galėtų nukentėti 700 tūkst. žmonių.
„Kita vertus, jeigu magma daugiausiai sudaryta iš bazaltų, kaip buvo per
vėliausiąjį 1944 metų išsiveržimą, išsilietų lavos srautai, kurie būtų kur
kas mažiau pavojingi“, - pridūrė B.Scaillet.
Geologiniai duomenys rodo, jog maždaug 20 tūkst. metų, iki pat Pompėją
palaidojusio išsiveržimo 79 mūsų eros metais, Vezuvijaus magma buvo
klampesnė, sukelianti audringus išsiveržimus, kuriuos pranašaudavo išsiveržę
troškinančių pelenų ir nuodingų dujų debesys, rašoma „Nature“ straipsnyje.
Tačiau 1631-1944 metais įvyko šimtai silpnesnių išsiveržimų, kurių metu
liejosi lavos srautai. Panašaus pobūdžio išsiveržimai šiuo metu būdingi
šalia Sicilijos stūksančiame Strombolio ugnikalniui.
B.Scaillet perspėjo, jog „pastarųjų 2 tūkst. metų tendencija nereiškia,
kad galime atmesti rūgštesnės magmos sugrįžimą“, galintį sukelti
katastrofiškus išsiveržimus.
„Nors nuo 1944 metų išsiveržimai nevyko, negalime sakyti, jog jie
nebepasikartos“, - pridūrė mokslininkas.
Tikėtina, kad Vezuvijus 64 metus raminamai tylėjo, nes dar neprisipildė
jo magmos židinys, tačiau ne mažiau tikėtina, kad užsikimšo pagrindinis
ugnikalnio kanalas.
Jeigu taip nutiktų, ugnikalnis gali sprogti tarsi garo katilas su per
stipriai užveržtu saugumo vožtuvu.
„Mes negalime atmesti šio scenarijaus“, - sakė B.Scaillet.