„Taip, be abejo, mes įeisime į Rusijos sudėtį ir neketiname daryti jokios
nepriklausomos Osetijos, nes istoriškai taip susiklostė, mūsų protėviai taip
pasirinko“, - sakė E.Kokoity per susitikimą su Tarptautinio diskusijų klubo
„Valdaj“ nariais ketvirtadienį Sočyje.
Pietų Osetijos prezidentas pabrėžė, jog susivienijimas su Šiaurės Osetija
reiškia „istorinio teisingumo atkūrimą, nes osetinų tauta buvo padalyta
prieš savo valią“.
„Šiaurės ir Pietų Osetijų lyderiams turės svarbią reikšmę abiejų tautų
susivienijimas. Mūsų padalintos tautos problema daugiau humanitarinė nei
politinė“, - sakė jis.
Kaip pažymėjo E.Kokoity, Vakarų ekspertai siūlė įkalbėti Šiaurės Osetiją
pasitraukti iš Rusijos sudėties.
„Reikia žinoti Kaukazo tautų tradicijas - mes esame ištikimi mūsų
protėvių priesaikai 1774 metais, kai vieninga Osetija įėjo į Rusijos
sudėtį“, - pabrėžė jis.
Separatistinės respublikos prezidentas pažymėjo, jog nėra nė vieno
dokumento, kad Pietų Osetija savo noru pasitraukė iš Rusijos sudėties.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Nikaragvos paskelbtą Pietų Osetijos
nepriklausomybės pripažinimą, E.Kokoity pažymėjo, kad tai buvo būtinas
respublika praeiti etapas.
Gruzinams rugpjūčio 8 dieną pabandžius jėga atgauti Pietų Osetijos
kontrolę, Rusija nusiuntė į Gruziją savo tankus ir karius.
Praėjus daugiau kaip savaitei po to, kai Rusija per penkias dienas
trukusį karą sutriuškino Gruzijos pajėgas, šalies prezidentas Dmitrijus
Medvedevas davė nurodymą Rusijos URM užmegzti diplomatinius santykius su
Pietų Osetija.
Rugsėjo 9 dieną Maskva užmezgė diplomatinius santykius su Pietų Osetija
ir kitą Gruzijos separatistine respublika Abchazija.