Vakar pasirodė pranešimų, kad rusų kariai dar prieš prasidedant mūšiams įžengė į Pietų Osetijos teritoriją, tuo iš esmės pradėdami karą.
Tuo tarpu Rusiją kritikuojančiose JAV pasigirdo priešingų balsų, abejojančių gruzinų teiginiais. Tačiau Tbilisis skelbiasi turintis įrodymų ir ragina juos ištirti.
Kariai nemoka meluoti?
Abejonių dėl to, kas vis dėlto pradėjo karo veiksmus, kilo iškart po lemtingojo rugpjūčio 7-osios vakaro. Tuomet gruzinų artilerija apšaudė Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį, o netrukus gruzinų tankai pradėjo veržtis į separatistų sostinę.
Tačiau tokią oficialią versiją pateikiantis Kremlius sulaukė netikėto atkirčio Rusijos viduje. Ir ne iš kokių nors režimo kritikų.
Rusijos kariuomenės laikraštis „Krasnaja zvezda“ pateikė interviu su vienu rusų kariškiu, kuris teigė atsidūręs Pietų Osetijoje dar rugpjūčio 7-ąją, prieš gruzinų puolimą.
Kariškis pasakojo, kad rugpjūčio 2 dieną pasibaigus karinėms pratyboms jo pulkas buvo permestas į Nižnij Zaramacho kaimelį. Šis kaimelis yra vos keli kilometrai nuo Rokio tunelio, vedančio į Pietų Osetiją.
„Rugpjūčio 7-osios naktį buvo paskelbtas aliarmas ir duotas įsakymas žygiuoti į Cchinvalį. Atvykome, įsikūrėme, o jau rugpjūčio 8-osios rytą įsivėlėme į kruvinus mūšius“, – pasakojo 135-ojo motorizuotojo šaulių pulko kapitonas Denisas Sidristis.
Gruzijos pusė specialiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisijai pateikė gruzinų žvalgybos perimtus rusų karių pranešimus. Jie esą yra Rusijos karių, įvažiuojančių į Pietų Osetiją iš Rokio tunelio rugpjūčio 7-osios vakarą, pokalbiai.
„Kai kas Europoje dar abejoja, kad Rusija pirmoji pradėjo karą. Aš siūliau sudaryti tarptautinę komisiją, turinčią ištirti visus mūsų pateiktus įrodymus. Tačiau kai kas tokiam pasiūlymui itin priešinasi“, – tvirtino M.Saakašvilis.
Jis teigė prisiimantis visą atsakomybę už savo veiksmus Rusijos karinės agresijos prieš Gruziją akivaizdoje ir pažadėjo imtis atsakomybės atstatant karo nuniokotą šalį.
JAV yra abejojančių
Tuo tarpu Rusijai tokie nauji pranešimai gali atsiliepti dar skaudžiau. Mat kai kas pasaulyje Kremliaus veiksmų nesiryžta smerkti vien todėl, kad karą neva pradėjo ne Rusija, o Gruzija.
Užvakar, dar nežinodami šių naujų gruzinų ir pačių rusų kariškių pateiktų karo pradžios aplinkybių, JAV senatoriai susiginčijo dėl karo Gruzijoje aplinkybių.
Pentagono viršininko pavaduotojas politiniams klausimams Ericas Edelmanas kiek netikėtai pažėrė kritikos Gruzijai. Jis tvirtino, kad JAV nepalaiko Gruzijos sprendimo bombarduoti Cchinvalį, tiesa, pabrėžė, jog Rusijos veiksmai vis vien buvo agresyvūs.
Tuo tarpu valstybės sekretorės padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams Danielis Friedas negailėjo kritikos Kremliui.
„Rusija bandė ne padėti Rusijos piliečiams, o jėga pakeisti valstybės su demokratiškai išrinkta valdžia sienas ir, jei pavyktų, nuversti šią valdžią“, – šitaip konflikto priežastį apibūdino diplomatas.
Tokiam požiūriui nepritarė senatorius respublikonas Danas Rorabacheris. Jis tvirtino, kad karinius veiksmus Gruzijoje ir jos separatistinėse provincijose pradėjo Gruzija.
„Rusai teisūs, o mes – ne. Gruzinai tai pradėjo, rusai tai užbaigė“, – rėžė respublikonas.
Mįslingi separatistų ketinimai
Su Rusijos tankų pagalba nepriklausomybę neva iškovojusios separatistinės Pietų Osetijos vadovai, regis, patys dar nežino, kokia ateitis laukia šios teritorijos.
Taip galima vertinti vakarykščius Pietų Osetijos prezidento Eduardo Kokoito pareiškimus.
Iš pradžių E.Kokoitas paskelbė, kad Pietų Osetija ketina susivienyti su Šiaurės Osetija ir įsilieti į Rusijos sudėtį.
„Taip, be abejo, mes įstosime į Rusijos sudėtį ir neketiname kurti jokios nepriklausomos Osetijos, nes istoriškai taip susiklostė, mūsų protėviai taip pasirinko“, – sakė E.Kokoitas per susitikimą su tarptautinio diskusijų klubo „Valdaj“ nariais Sočyje.
Pietų Osetijos prezidentas pabrėžė, kad susivienijimas su Šiaurės Osetija reiškia „istorinio teisingumo atkūrimą, nes osetinų tauta buvo padalyta prieš savo valią“.
Jis tvirtino, kad vėlų rugpjūčio 7-osios vakarą matė ugnies pašvaistes iš apšaudomo Cchinvalio.
Šis pasakojimas reikštų, kad rusų kariškiai iš 58-osios armijos jau rugpjūčio 7-ąją buvo Pietų Osetijoje. Mat vienintelė vieta, iš kur D.Sidristis galėjo stebėti Cchinvalio apšaudymą, buvo pietinė Rokio tunelio pusė.
Tačiau toks liudijimas – ne vienintelis. Pasirodo, dar rugpjūčio 15-ąją Permės regiono laikraštis „Permskije novosti“ taip pat citavo vieną Rusijos karį, kuris, prisiskambinęs namo, pareiškė, kad jie Pietų Osetijoje „nuo rugpjūčio 7 dienos“.
Laikraštis taip pat teigė, kad kitų 58-osios armijos karių mobilieji telefonai staiga buvo išjungti taip pat būtent rugpjūčio 7 dieną.
Turi ir kitų įrodymų
Oficialiąją Kremliaus versiją, jog Rusijos 58-osios armijos daliniai į Pietų Osetiją patraukė tik rugpjūčio 8-ąją, jau ne sykį neigė ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
Jis tvirtino, kad Gruzijos kariuomenės veiksmai buvo atsakas į Rusijos karinę agresiją.
Dabar Tbilisis teigia turįs ir papildomų įrodymų, jog Rusijos karinė invazija prasidėjo dar gerokai prieš Cchinvalio apšaudymą.
„Šiaurės ir Pietų Osetijų lyderiams turės svarbią reikšmę abiejų tautų susivienijimas. Mūsų padalintos tautos problema labiau humanitarinė nei politinė“, – sakė jis.
Be to, kaip pabrėžė E.Kokoitas, Vakarų ekspertai siūlė įkalbėti Šiaurės Osetiją pasitraukti iš Rusijos sudėties.
„Reikia išmanyti Kaukazo tautų tradicijas – mes esame ištikimi mūsų protėvių priesaikai 1774 metais, kai vieninga Osetija įėjo į Rusijos sudėtį“, – pabrėžė E.Kokoitas.
Atrodytų, kad tokius Pietų Osetijos lyderio komentarus kaip nors neteisingai suprasti sunku. Tačiau būtent tai po kelių valandų pareiškė E.Kokoitas.
„Turbūt mane ne taip suprato. Neketiname atsisakyti savo nepriklausomybės, gautos didžiulių aukų kaina, – teigė E.Kokoitas. – Pietų Osetija neketina įeiti į Rusijos sudėtį“.
Rusijai už „liaudies išgelbėjimą“ dar kartą padėkojęs Pietų Osetijos prezidentas paaiškino, kad Cchinvalis ketina įstoti į Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę. Tą patį vakar pareiškė ir Abchazijos atstovai.
Klausimo apie Pietų Osetijos likimą sulaukė ir vakar Lenkijoje viešėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis paneigė, kad Pietų Osetija prisijungs prie Rusijos.
Pietų Osetijos ir kitos separatistinės respublikos Abchazijos nepriklausomybę Rusija pripažino rugpjūčio 26 dieną. Po savaitės Maskvos pavyzdžiu pasekė Nikaragva.
Vakarų valstybės Rusijos remiamas respublikas laiko Gruzijos teritorijos dalimi.